Vienas vertingiausių bei gražiausių objektų ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje taip Skarulių Šv. Onos bažnyčią, liepos mėnesį minėsiančią 400-ąjį jubiliejų, apibūdina muziejininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė. Jubiliejinė sukaktis jau kurį laiką figūruoja kaip vienas svarbiausių šių metų Jonavos miesto akcentų, ties kuriuo intensyviai darbuojasi kultūrai, istorijai bei menui neabejingi jonaviečiai bei bendrystės jausmo vienijama Skarulių bendruomenė. Kaip sako G. Narbutaitė - Kontrimė, dėl to paveldo perlu Jonavoje pramintu objektu besidomintys gyventojai turės galimybę sudalyvauti aibėje renginių ir veiklų. Tarp pastarųjų  ir specialus projektas Atvirukas iš Skarulių, ir naujųjų technologijų suteikta galimybė apsilankyti bažnyčioje net nenuvykus į ją.


Didelė komanda


Didysis jubiliejinis renginys vyks Šv. Onos atlaidų metu, bet iki jo taip pat bus daugybė renginių. Jų tiek daug, jog ir visus išvardinti būtų sunku. 


Aš, kaip Jonavos krašto muziejaus darbuotoja, galiu patikinti, kad žmonės bet kada gali kreiptis dėl informacijos į muziejų. Kviečiu ją sekti ir savivaldybės, kultūros centro, miesto viešosios bibliotekos, Turizmo informacijos centro internetiniuose puslapiuose. 


Visų šių įstaigų darbuotojai darniai bei nuoširdžiai dirba ties jubiliejaus minėjimu, prisideda ir mokyklos, ir skaruliečių bendruomenė.


Organizaciniai darbai prasidėjo dar praėjusiais metais, o dabar galime džiaugtis pirmaisiais rezultatais: renginių ciklas jau yra startavęs, manau, kad jo repertuare kiekvienas gali pabandyti atrasti tai, kas būtų artima ir įdomu, paklausta apie jubiliejaus minėjimą pasakojo G. Narbutaitė - Kontrimė.


A. Kontrimo nuotr.

Specialūs atvirukai


Bažnyčios jubiliejų įamžins ir specialiai jam sukurti atvirukai.


Jonavos krašto muziejus ir turizmo informacijos centras jau antrus metus vykdo projektą ,,Atvirukas iš Jonavos: į muziejų užsukę lankytojai gali pasirinkti iš keliolikos atvirlaiškių, kurie yra papuošti Jonavos miesto nuotraukomis, ant jų galima užrašyti palinkėjimą ir tuomet jie nemokamai išsiunčiami nurodytu adresu. Praėjusiais metais tokia galimybe pasinaudojo apie 600 žmonių, šiais metais – dar keli šimtai.


Matydami susidomėjimą ir suprasdami, kad linkėjimas su gražia nuotrauka gali būti vienas iš geriausių būdų priminti apie mūsų krašto grožį, inicijavome analogišką projektą ir Skarulių bažnyčios jubiliejui: planuojama sukurti 15 skirtingų atvirukų, kuriuos bus galima išsiųsti tiek didžiosios šventės metu, tiek po jos, tiesiog užsukus į Jonavos krašto muziejų ar Turizmo informacijos centrą. 


Projektą Atvirukas iš Skarulių“ finansuoja Lietuvos kultūros tarybą bei Jonavos Rajono savivaldybė, kalbėjo G.Narbutaitė - Kontrimė.

Kurs menininkai


Jubiliejui skirtų atvirukų kūryba patikėta keliems menininkams.


„ „Atviruko iš Skarulių projekto apimtyje numatyti ir trys susitikimai. Vienas jų - su fotomenininku Jonu Danilevičiumi -  jau įvyko. Jis Skaruliuose praleido daugiau nei pusdienį: fotografavo bažnyčią, o vėliau pasakojo apie savo atradimus, kokiu kampu ji atrodė jam gražiausia, ką jis norėjo atskleisti nuotraukomis. Dalis jų taps atvirukais.


Artėja gražus susitikimas su dailininku Remigijumi Januškevičiumi. Jis pieš atvirukus, tad turėsime net keturis pieštus.


Trečiasis susitikimas pavadintas Atviruku iš širdies". Tai bus susitikimas su skaruliečių bendruomene ir aktoriumi Juozu Gaižausku, kurio knygos, eilės ir atliekamos dainos yra tikra širdies kalba, pasakojo G. Narbutaitė - Kontrimė.

A. Kontrimo nuotr.


Specialūs žygiai


Muziejininkė priduria, kad į Atviruko iš Skarulių" renginius gyventojai kviečiami keliauti pėsčiomis.


Labai džiaugiuosi, kad Turizmo informacijos centras prisideda prie projekto renginių ir  organizuoja specialius žygius nuo krašto muziejaus, kur turime nedidelę, bet labai įdomią Skarulių dvarvietės archeologinių radinių ekspoziciją, link Skarulių. Atstumas nėra didelis, o žygio metu pasakojama Skarulių istorija, aplankomi Skarulių pilkapiai, Svidrų kultūros gyvenvietė, nuostabioji Šv. Onos bažnyčia...


Taip suteikiama galimybė daugiau sužinoti nuo senų senovės stipriai susijusius miestelius Skarulius ir Jonavą, kalbėjo moteris. 

E. Eglinskės nuotr.


Leis „apsilankyti paprasčiau


Atskleidžiama ir tai, kad naujųjų technologijų pagalba atvirukai padės nusikelti į Skarulių bažnyčią iš bet kurio pasaulio kampelio.


Ši bažnyčia duris atveria ne taip ir dažnai: kai vyksta mišios pirmąjį mėnesio sekmadienį, per skaruliečiams svarbias šventes ir tada, kai lankytojai kreipiasi į muziejų, Turizmo informacijos centrą ar Jonavos parapiją norėdami užsukti ekskursijų metu. 


Kadangi mums tikrai norisi visiems parodyti kokį gražų ir vertingą objektą turime, sugalvojome, kaip tai padaryti pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis. Ant atviruko bus specialus QR kodas, kurį nuskenavus telefonu, jame pasirodys bažnyčioje filmuotas filmukas.

 
Filmavimo darbai jau atlikti. Belieka laukti galutinio produkto, teigė muziejininkė. 


Graži ir vertinga


G. Narbutaitė - Kontrimė neslepia, kad Skarulių bažnyčia jai pačiai yra vienas įspūdingiausių Jonavos objektų. 


Akį traukia architektūra, bet vos užėjus į vidų, sunku nepastebėti, kaip gausiai yra papuoštas bažnyčios altorius. Jis vienas seniausių Lietuvoje - gyvuoja nuo bažnyčios pastatymo laikų.


Ypatingai gražios ir 17-tą amžių menančios autentiškos medinės skulptūros, paveikslai, kalbėjo muziejininkė, čia pat pridurdama, kad džiaugiasi gavusi galimybę dirbti tokį darbą, kuriame leidžiama jai geriau pažinti Skarulių istoriją. 


E. Eglinskės nuotr.

Žavisi ir miestelio istorija


Ta istorija yra be galo įdomi, gili, sena. Galima pasakoti ir pasakoti, bet aš visada sakau, kad svarbiausia patirtis, ką pats patiri aplankęs, pamatęs ją. Kol nepabūni ir nepabandai iš esmės įsigilinti į istoriją, tu nepajauti tos auros ir labai daug prarandi. 


Skarulių miestelis jau seniai sunaikintas, yra vos keli namai ir pati bažnyčia, bet apsilankęs joje greitai supranti, kad ji išlaiko bendruomenę aplink save: šalia yra kapinaitės, kuriose vis kas nors darbuojasi, sutinki praeivių, kuriuos pakalbinus kartais gali išgirsti niekur neaprašytas istorijas.


Būtent skaruliečiai nuolat rūpinasi bažnyčia, ją tvarko. Skarulių bažnyčia suteikia galimybę tiesiog pajusti kokia brangi gali būti vieta. Kaip sako patys skaruliečiai, jų bažnyčia yra išmelsta ir išmylėta, pasakojo G. Narbutaitė - Kontrimė.


Paskatino diskusijas


Muziejininkė džiaugiasi, kad sulaukus 400-ojo jubiliejaus, Skarulių bažnyčia sulaukė išskirtinio dėmesio.


Tas dėmesys įvairiapusis. Jau girdėjome diskusijų ir dėl istorinių datų ar faktų svarstymo. Mane, kaip žmogų dirbantį muziejuje, tai labai džiugina. Didelis dėmesys į vieną objektą gali padėti atrasti kažką naujo.


Šalia to, skaruliečių bendruomenė iškėlė klausimą dėl bažnyčios tvarkymo darbų. Galbūt jos lankytojai jų nepastebės, bet tai yra labai svarbu: būtina pasirūpinti sienų saugumu, kad vanduo neplautų pamatų, langais, atnaujinti paminklus ir kryžius.


Smagu, kad neabejojama, jog Skarulių bažnyčia unikalus objektas, svarbus ne tik sakraliniu, bet ir kultūriniu aspektu.


Tikiuosi, kad visa tai neišblės ir praėjus jubiliejui, pokalbio pabaigoje sakė G. Narbutaitė - Kontrimė.


Istorijos įdomybės


Skarulių bažnyčios  siejamos su  Skarulių dvaro savininku Andriejumi Skorulskiu ir dažniausia istoriografijoje datuojamos 1622 m. Pasakojama, kad ši bažnyčia pastatyta pagal vienos iš Jeruzalės bažnyčių pavyzdį, kurį A. Skorulskis nusižiūrėjo XVI a. pab. kartu su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu keliaudamas į Šventąją Žemę, ieškoti Kristaus kapo.

E. Eglinskės nuotr.

Prieš 400 metų statyta Skarulių bažnyčia pasižymi unikalia gotikos ir renesanso stilistikos darna. Bažnyčios interjerą puošia autentiškos XVII a. medinės skulptūros ir didysis altorius, o į Šv. Mišias kviečia, 1670 m. pas geriausią tų laikų varpų liejiką Joną Delamarsą nulietas, varpas.

Skarulių apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje, o rašytiniuose šaltiniuose paminėtos dar  XVI a.
Būdama geografiškai patogioje vietoje, prie pagrindinių kelių, gyvenvietė greitai išaugo į nemažą miestelį. Kiek atokiau nuo miestelio centro, ant kalno, buvo įsikūręs Skarulių dvaras.


Gyvenvietė buvo visiškai sunaikinta sovietmečiu, statant azotinių trąšų gamyklą (dab. AB „Achema“) – Skarulių gyventojai iškeldinti į Jonavą.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: