Saugumas važiuojant elektriniu paspirtuku - klausimas, iki šiol sulaukiantis nemažai dėmesio. Jonavietė Vilda tikina pastebėjusi, kad paspirtukininkai nėra linkę laikytis taisyklių, o jų pasiekiamas greitis, kai transporto priemonę valdo neatsakingi asmenys, kelia rimtą pavojų tiek aplinkiniams, tiek jiems patiems. Skaitytoja teiraujasi, ar siekiant išvengti traumų, paspirtukininkai neturėtų dėvėti šalmų?
,,Neseniai teko matyti, kaip vienas paspirtukininkas krito ir stipriai susitrenkė galvą. Pati jį nuvežiau pas medikus. Vaizdas buvo kraupus, neaišku, kokios pasekmės jo laukia. Tikiuosi, kad viskas bus gerai, tačiau man kilo klausimas dėl šalmų dėvėjimo. Esu girdėjusi, kad paspirtukai yra prilyginami dviračiams. Ar tuomet jie neturėtų dėvėti šalmų? Greitis - didelis, o ir dalis vairuotojų važiuoja visai neatsakingai...", - teigė Vilda.
Apie tai, kokių taisyklių privalo laikytis paspirtukininkai, portalo jonavoszinios.lt skaitytojams primena Lietuvos kelių policijos tarnyba (LPKT).
Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia dėmesį į teisės aktuose reglamentuotas sąvokas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 2 straipsnio:
12 dalis. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
40 dalis. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.
49 dalis. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
Kelių eismo taisyklių 3.7 papunktis: Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
LKPT pažymi, kad elektrinis paspirtukas, kurio galia ne didesnė kaip 1 kW ir važiavimo greitis ne didesnis kaip 25 km/val., atitinka motorinio dviračio apibrėžtį. Vadinasi, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje reglamentuotus reikalavimus dviračių vairuotojams.
Kelių eismo taisyklių 66 punktas: „Taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams“.
Minėtame skyriuje aiškiai nurodyta, kokio amžiaus asmenys gali važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu, t. y. ir elektriniu paspirtuku – ne jaunesnis kaip 14 metų, o išklausęs mokymo kursą ir turintis mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesnis kaip 12 metų. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų amžius neribojamas.
Kelių eismo taisyklių 56 punktas: Dviračio (elektrinio paspirtuko) vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu (elektriniu paspirtuku). Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Važiuoti dviračiu (elektriniu paspirtuku) leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti
šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio (elektrinio paspirtuko) vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Elektrinio paspirtuko vairuotojas (iki 18 metų), važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko saugos šalmą.
Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
LKPT atkreipia dėmesį, kas draudžiama dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojams (Kelių eismo taisyklių 64 punktas):
– Kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant elektriniu paspirtuku per pėsčiųjų perėją.
– Vežti keleivį (-ius), nes elektrinis paspirtukas neturi įrengtų specialių sėdėjimo vietų. Tai ypač turi įsidėmėti suaugusieji, paaugliai (-ės).
– Važiuoti nelaikant bent viena ranka elektrinio paspirtuko vairo.
– Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones ir kt.
Akcentuotina, kad elektrinis paspirtukas turi būti statomas (paliekamas stovėti) taip, kad jis netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nenugriūtų, nes gali sukelti pavojų, pavyzdžiui, einančiajam pro šalį, įkalnėje (nuokalnėje) įriedėti į važiuojamąją kelio dalį, kur į jį gali atsitrenkti važiuojanti kita transporto priemonė.
Pastaba. Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, yra pėsčiasis ir jis privalo vykdyti pėsčiųjų pareigas (Kelių eismo taisyklių VI skyrius). Pėsčiajam saugos šalmas neprivalomas.
,,Svarbiausia – kiekvieno asmens, dalyvaujančio viešajame eisme, supratimas, kad netinkamas elgesys (daromos klaidos) gali turėti nepataisomų padarinių (ne tik sužeidimai, bet ir beprasmės žūtys). Kiekvienam (nuo mažumės) ugdytis įprotį nenusižengti nustatytai tvarkai kelyje. Niekas negali apsaugoti žmogaus, jei jis to nenori pats", - pabrėžia LKPT.
Asociatyvi archyvo nuotr.