Jonavos rajono savivaldybėje gautas advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ reikalavimas nesiūlyti priemonės „Socialinio būsto fondo plėtra“ įgyvendinimo galimybių daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Žemaitės g. 11 ir pašalinti šį daugiabutį iš tolesnių svarstymų. Advokato Gerardo Višinskio pasirašytame rašte teigiama, jog neįvykdžius šio reikalavimo pažeistos gyventojų teisės ir teisėti interesai bus ginami visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis.

Advokatai akcentuoja, jog kalbama ne tik apie Žemaitės gatvės 11 namą, tačiau ir apie praktiką socialinius būstus įrengti vienoje vietoje bei neigiamas to pasekmes.

Reikalavimas perduotas ne tik rajono savivaldybei, tačiau ir Seimo nariui, Susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.

Savo ruožtu rajono savivaldybės atstovai teigia, jog Žemaitės gatvės 11 namo gyventojai jaučiasi esą viršesni už visus ir gyvenantys „Jonavos Turniškėse“. Savivaldybės teigimu, reikalavimas nebesvarstyti pasiūlymo skamba mažų mažiausiai keistai, mat šio namo bedrasavininkas yra UAB „Ukmergės statyba“, kurios teisė yra paskelbus viešąjį pirkimą teikti savo pasiūlymus, ar ne.

Advokatai priminė ir padegimą

Reikalavime teigiama, kad minėto namo gyventojai yra ir jo bendraturčiai, todėl Jonavos rajono savivaldybė, svarstydama minėtą siūlymą, privalo atsižvelgti į jų nuomonę.

„Suprantama, kad Jonavos rajone yra didelės socialinio būsto laukiančiųjų eilės, o socialiai remtiniems rajono gyventojams būtina pagalba. Tačiau pagalba turi būti reali, siekianti ne tik suteikti socialinį būstą, bet ir integruoti šiuos asmenis į Jonavos rajono visuomenę, jog jie dėl savo turtinės padėties nesijaustų atskirti.

Kartu turi būti nepažeistos ir finansiškai savarankiškų Jonavos rajono gyventojų teisės.

Neseni įvykiai rodo, kad didelė socialiai remtinų asmenų koncentracija vienoje vietoje kelia grėsmę ne tik asmenų turtui, bet ir sveikatai“, - rašoma reikalavime, primenat apie gruodžio pabaigoje Dariaus ir Girėno gatvėje įvykusį gaisrą.  

Šiame daugiabutyje gyvena socialinius būstus gavusios šeimos, o kilusio gaisro priežastis – padegimas.

Paprašė mokslinių išvadų

Dėl galimybės įkurti socialinius būstus daugiabučiame gyvenamajame name teisininkai kreipėsi ir mokslinių išvadų paprašė eksperto profesoriaus dr. Artūro Tereškino.

Ekspertas pateikė mokslinę išvadą, kurioje rašome jog „atsižvelgiant į pateiktų tyrimų duomenis, teigtina, kad 40 socialinių būstų sukoncentravimas daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame Žemaitės g. 11, Jonavoje, gali sukelti neigiamų socialinių problemų ir kaimynystės padarinių.

Šių socialinių būstų dekoncentracija arba išskaidymas kaip tik būtų socialiai efektyvesnis ir veiksmingai atlieptų Europos Sąjungos direktyvas apie socialinės įtraukties didinimą ir kovą su skurdu“.

Teisininkai teigia, jog logiškiausia socialinio būsto plėtrą Jonavoje plėsti superkant pavienių jonaviečių butus, o teiginys, jog tuomet išsipūs nekilnojamojo turto burbulas, anot advokatų, yra neteisingas – Jonavoje parduodamų butų pasiūla yra didelė, o socialinio fondo plėtra  numatyta iki 2020 metų.

Anot teisininkų skaičiavimų, per metus pagal turimas programos lėšas tektų nupirkti tik apie 12 butų. „Tai sudarytų 2,31 proc. viso sandorių skaičiaus per metus“, - rašoma reikalavime.

Savo ruožtu, perskaičius išvadas, savivaldybės atstovams kilo klausimų, ar Žemaitės gatvės 11 namo gyventojai tokios pat pilietiškai nesavanaudiškos pozicijos laikytųsi ir teisingumo teismuose siektų ir tada, jeigu socialinio būsto laimėtojais būtų paskelbti Sodų g. 3 ar kito namo, kuriame taip pat galėtų būti įrengtas ne mažiau nei 40 socialinių būstų skaičius, savininkai.

Siūlo nekurti "geto"

„Savivaldybė, įrengusi didelį kiekį socialinių būstų Chemikų g. 132, A.Kulviečio g. 18 ir Dariaus ir Girėno g. 1A, Jonavoje, turėtų imtis priemonių nebetęsti tokių veiksmų, prieštaraujančių tiek būsto strategijai, tiek mokslininkų išvadoms“, - teigia advokatai.

Reikalavime rašoma, jog tęsdama tokius veiksmus savivaldybė tik deklaratyviai parodytų, jog siekia apsaugoti socialiai jautrius asmenis, kadangi jie iš esmės ir toliau būtų įkurdinami „getuose“, kuriuose esančios gyvenimo sąlygos tik iš pradžių (kol dar matyti gražaus remonto ar statybos pėdsakai) tenkina tokių asmenų gyvenimo sąlygas, o po to ženkliai pablogina ir socialiai jautrių asmenų, ir kaimynų, o vėliau ir viso rajono gyventojų gyvenimo sąlygas.

„Žemaitės gatvės 11 name gyvena pedagogai, valstybės tarnautojai, verslininkai, kitų sričių specialistai, nepabijoję investuoti didelius pinigus į vieną moderniausių būstų Jonavoje, užuot išvykę gyventi į didesnius gretimus miestus. Negana to, name gyvena žmonių, atvykusių gyventi iš kitų miestų – Panevėžio, Kauno – surizikavusių palikti savo gimtus miestus ir patikėjusių gražia ateitimi Jonavoje.

Sprendimas dalį namo pritaikyti socialiniam būstui neabejotinai taps priežastimi, dėl kurios iš Jonavos ar net iš Lietuvos išvyks dalis šio namo gyventojų, kuriems niekada nereikėjo mokėti pašalpų, skirti socialinio būsto, kurie mokėjo mokesčius ir nebuvo našta nei rajonui, nei valstybei“, - rašoma reikalavime.

Patys Žemaitės gatvės gyventojai teigia, jog, pardavę senuose daugiabučiuose esančius butus dalis jonaviečių galbūt pagerintų savo gyvenimo sąlygas ir butus pirktų naujos statybos Žemaitės g. 11 name, nes kol kas dalis namo yra negyvenama.

„Achema“ svečių namų neparduos

Rajono savivaldybės administracija jau buvo pranešusi, kad socialinio būsto plėtrai svarstomi keli variantai, o Žemaitės gatvės 11 namas – tik vienas iš jų.

Savivaldybė papildomai kreipėsi į bendrovę „Achema“ ir pasiūlė parduoti įmonei priklausančius vadinamuosius svečių namus K.Donelaičio gatvėje.

„Tai būtų tinkama išeitis, tačiau „Achema“ jų parduoti nesutinka. Kol kas mes prašome teikti pasiūlymus dėl socialinio būsto plėtros, ir galimybės savivaldybei įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Kiek tokių pasiūlymų sulauksime – nežinau. Tada, kai bus pateikti pasiūlymai, ieškosime tinkamiausio sprendimo“, - „Jonavos žinioms“ sakė Jonavos rajono meras.

Teisininkų teigimu, kol kas nežinia, kokios bus viešojo pirkimo sąlygos, tačiau iš svarstymų ir diskusijų viešoje erdvėje matyti, jog Žemaitės gatvės 11 namas – vienas iš realiausių variantų.

Dalis namo – UAB „Ukmergės statyba“ nuosavybė

Šiuo metu Žemaitės gatvės 11 namo dalis priklauso UAB „Ukmergės statyba“. Kaip „Jonavos žinioms“ patvirtino įmonės „Ukmergės statyba“ atstovai, įmonė dalyvaus viešajame socialinio būsto plėtros pirkime ir siūlys savivaldybei įsigyti šiuo metu negyvenamus butus:

„Be abejo, mes dalyvausime“.

Apie tai, kad Žemaitės gatvės gyventojai kreipėsi į teisininkus ir reikalauja šį namą išbraukti iš svarstomų pasiūlymų sąrašo, bendrovės „Ukmergės statyba“ atstovai sužinojo iš „Jonavos žinių“: „Taip, mes esame šio namo bendraturčiai. O kas ten per reikalavimas? Ko jie reikalauja? Ar socialinio būsto laukiantys žmonės – nebe žmonės?“.

Jonavos rajono savivaldybės atstovai teigia, jog Žemaitės gatvės 11 namo gyventojai pasijuto tarsi gyventų „Jonavos Turniškėse“.

„Jie jaučiasi viršesni ir svarbesni už kitus, o socialinio būsto laukiančias šeimas vertina greičiausiai tik kaip asocialias. Taip tikrai nėra.

Jei šiame name išties bus įrengimai socialiniai būstai, visų pirma tai bus atskiros laiptinės ir šie žmonės vieni kitų greičiausiai net nematys“ - sakė Jonavos rajono savivaldybės atstovai.

Lėšos - iš Europos Sąjungos

Socialinio būsto plėtra vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą, mažiausiai 15 procentų prie skiriamos sumos turi prisidėti ir savivaldybė.

Bendra projekto vertė – apie 1,6 mln. eurų, už kuriuos savivaldybė ketina įsigyti ne mažiau nei 40 įrengtų ir tinkamų gyventi butų.

Socialinio būsto Jonavoje šiuo metu laukia beveik 280 asmenų/šeimų. Socialinio būsto plėtra vyksta ne tik Jonavoje, tačiau ir kituose Lietuvos rajonuose.

Jurgita Lieponė