„Būti nutukusiam ar netaisyklingos laikysenos nėra gėda, gėda yra nieko nedaryti ir galėti savęs - užsidarius tarp keturių sienų. Nors ir vėl – jei žmogus, turėdamas antsvorio, jaučiasi laimingas – puiku. Tačiau netaisyklinga laikysena, nugaros problemos vėliau gali iššaukti ir rimtesnes pasekmes. Todėl fizinis aktyvumas - būtinas“, - sako vieno populiariausių Jonavoje sporto klubų „Maximus gym“ vadovas, fizinio pasirengimo bei kūno rengybos treneris Edmundas Jonaitis.

Kosmonautų gatvės pradžioje, greta prekybos centro „IKI“ įsikūrusio klubo tandemas – E.Jonaitis ir visuomenės sveikatos specialybę įgijusi jo dukra Agnė.

Tėvas su dukra ne tik treniruoja jonaviečius, tačiau ir padeda sudaryti mitybos planus, susipažinti su treniruokliais ir suteikia pagreitį treniruotis savarankiškai.

Tiek Agnė, tiek Edmundas nesustodami galėtų pasakoti istorijas, kaip pasikeitė žmonių gyvenimo kokybė atradus fizinį aktyvumą, kas yra tinkama mityba ir, žinoma, kaip nelengva save motyvuoti.

Patyrė rimtą traumą

Jonavietis E.Jonaitis sportuoti pradėjo būdamas keturiolikos metų. Vėliau atsirado šeima, vaikai. Ir likimo posūkis – nuo paauglystės sportuojantis vyras pateko į rimtą eismo įvykį.

„Pusantrų metų gulėjau ant patalo, o mano koja tiesiog „kabėjo“ ant raumens. Į pirmąsias treniruotes ėjau su ramentais. Jei ne sportas, dabar, matyt, nebūčiau toks, koks esu“, - pasakojo E.Jonaitis.

Tiesa, avarijos pasekmės liko visam gyvenimui – aktyviai sportuoti pats E.Jonaitis nebegali.

Tačiau jau beveik aštuonerius metus veikiančioje sporto salėje jis visą dėmesį ir galbūt neišsipildžiusius savo paties lūkesčius skiria ir atiduoda kitiems.

Be paprasto fizinio aktyvumo E.Jonaitis ruošia jonaviečius ir įvairioms fitneso bei kultūrizmo varžyboms, o jo ugdytiniai į Jonavą yra parvežę ne vieną apdovanojimą.

Tėvo pėdomis – ir dukra

Tėvo lūkesčius ir dėl eismo įvykio neįgyvendintus siekius - tiksliai, tarsi šveicariškas laikrodis – įgyvendina ir jo dukra Agnė.

„Agnė sportuoja nuo vaikystės. Vėliau ji pasirinko studijas Lietuvos sporto universitete“, - pasakojo E.Jonaitis.

Dabar Agnietė – lygiavertė trenerė. Jauna moteris pati dalyvauja fitneso varžybose, klientams ruošia mitybos planus, sudaro treniruočių programas ir daug laiko praleidžia sporto salėje. Tai – pagrindinė jos veikla.

E.Jonaičio teigimu, klientams yra patogu, kai salėje dirba ir vyras, ir moteris, mat vieni klientai, ypač – jaunos merginos ir moterys – treniruotis nori su A.Jonaityte, vyrai dažniau renkasi trenerio-vyro priežiūrą.

Sportas pagerina sveikatą ir gyvenimo kokybę

Rūpesčių dėl nugaros skausmų, išvaržos, netaisyklingos laikysenos, sako E.Jonaitis, turi labai daug žmonių, o fizinis aktyvumas jau seniai tapo būtinu kasdienybės fragmentu.

„Nesvarbu, kokią sporto rūšį žmogus renkasi, tačiau fizinis aktyvumas yra labai svarbus“, - teigia E.Jonaitis.

Tiesa, žmonėms, turintiems laikysenos, nugaros problemų rekomenduojama ir trenerio priežiūra, o teisingi nuolatiniai fiziniai pratimai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.

Netikslinga manyti, jog atėjus į treniruoklių salę teks valandą laiko kilnoti svarsčius. Greta jėgos pratimų yra kardio treniruotės, nugaros, pilvo preso ir kiti pratimai.

„Pamenu, gerokai seniau fabrikuose dirbantiems žmonėms būdavo vadinamosios gamybinės mankštos. Kitaip tariant, žmonės bent du kartus per dieną būdavo priversti judėti, atlikti tam tikrus fizinius pratimus.

Dabar to nėra, darbas orientuotas į kuo didesnius rezultatus ir nėra jokių fizinių pertraukėlių. Bėdų dėl laikysenos, nugaros turi daug žmonių – siuvėjos, kasininkės, žmonės, dirbantys prie kompiuterių ir panašiai.

Vakarais žmonės grįžta į namus pavargę, įsisuka į buities rūpesčius, vaikų pamokas, vakare gula prie televizoriaus, o kokybiško laiko sau, savo sveikatai – nelieka. Ir tai yra blogai. Net jei dabar jaučiatės gerai, tai nereiškia, jog taip bus visada“, - sako E.Jonaitis.

Neįgalumas – ne kliūtis

Sporto klube, sako E.Jonaitis, visi yra lygūs. Tiek antsvorio turinti moteris, tiek raumeningas vaikinas. Sporto salė yra vieta, kurioje kiekvienas randa savo erdvę, o žmonės, besilankantys čia, vienas kitam yra draugiški.

„Be to, niekas žmogaus nepalieka vienu su savimi. Jei jis pageidauja – jam sudaroma programa, taip pat išmokome naudotis treniruokliais.

Tik iš pirmo žvilgsnio jie atrodo sudėtingi ir painūs, tačiau kai žmonės susipažįsta su jų funkcijomis, įpranta jais naudotis, viskas tampa labai aišku ir paprasta. Taip, yra svarbiausias barjeras, kurį daug kam vis dar sunku peržengti – pirmą kartą atverti sporto salės duris“, - sako E.Jonaitis.

Sportuoti, pasak E.Jonaičio, gali kiekvienas, mat tai nėra profesionalus sportas, o tik bendras fizinis aktyvumas.

Sporto klubą lanko ir vaikinas, kuris neturi visų keturių galūnių – rankų plaštakų ir kojų.

„Ir jis sportuoja. Neįgalumas – ne kliūtis. Tačiau viskam reikia didelio noro, valios, užsispyrimo“, - pasakoja E.Jonaitis.

„Kokį treniruoklį pirkti?“

Neseniai sporto klubo duris pravėrė moteris. Tačiau ji atėjo ne sportuoti, tačiau patarimo – kokį treniruoklį geriau pirkti?

„Tada jai ir pasakiau – nepirkite, nes jūs juo nesinaudosite. Tik vienas iš tūkstančio atranda motyvacijos ir laiko sportuoti namuose, tačiau dažniausiai treniruokliai stovi namuose nenaudojami. Kodėl? Tokia žmogaus psichologija. Jis dažniausiai „pradeda“ sportuoti nuo pirmadienio. Arba nuo kitos savaitės. Ir taip – be galo“, - kalbėjo treneris.

E.Jonaitis sako, kad gerokai paprasčiau yra kas mėnesį sumokėti už abonentą – už 25 eurus žmogus gauna treniruočių programą, trenerio priežiūrą, skirtingus pratimus, skirtus atskiroms raumenų grupėms, pagaliau – išmoksta taisyklingai daryti atsilenkimus, mat tai, ko senais laikais mokė per tuometines fizinio pamokas, nėra teisinga.

„Tačiau ta moteris nesutiko ateiti. Pasiūliau jai vakarais eiti pasivaikščioti, pagaliau – kelis kartus per dieną lipti laiptais, tačiau jai netiko.

Tada pasiūliau sekmadieniais pėsčiomis nueiti į bažnyčią arba nuvažiuoti į didelį prekybos centrą ir apeiti visas parduotuves. Ji pasakė, kad nėra kvailė. Todėl nieko daugiau pasiūlyti ir negaliu. Arba – tegul gyvena, nesirūpina papildomais kilogramais ir tiesiog mėgaujasi gyvenimu.

Žmonės patys turi atrasti savus pasirinkimus, priimti sprendimus ir gyventi taip, kad jiems būtų gera. Tačiau aš visuomet pasisakau už aktyvų gyvenimo būdą, už tai, kad žmonės rūpintųsi ne tik savo emocine, tačiau ir fizine savijauta. Bent kelios valandos per savaitę – pradžioje tai yra labai daug“, - sakė E.Jonaitis.

Jurgitos Lieponės tekstas, klubo „Maximus gym“ nuotr.