Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III 1750 m. Domininko Kosakovskio našlei Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį. 1768 m. jos iniciatyva buvo pastatyta ir konsekruota pirmoji medinė Jonavos bažnyčia. Po motinos mirties miestelį perėmė jos sūnus, Livonijos vyskupas, Juozapas Kazimieras Kosakovskis, kurio iniciatyva apie 1775 m. Jonavoje įsteigtas marijonų vienuolynas. 1791 m. prie Neries upės, senosios bažnyčios vietoje, pradėta statyti mūrinė, trinavė, klasicizmo stiliaus bažnyčia, kuri 1793 m. bažnyčios fundatoriaus, vyskupo Juozapo Kosakovskio konsekruota šv. Jokūbo vardu. Nėra nustatyta tiksli bažnyčios ir vienuolyno autorystė, tačiau kai kurių tyrėjų nuomone, pastatus projektavo Laurynas Stuoka Gucevičius.

Varšuvos sukilėliams 1794 m. vyskupą Juozapą Kosakovskį nužudžius, jo palaikai buvo atvežti ir palaidoti Jonavos bažnyčioje. Tuo metu Jonavą paliko vienuoliai marijonai, likusi be priežiūros bažnyčia pavesta globoti Skarulių klebonui. Remiami tuometinio vyskupo Jono Nepomuko Kosakovskio, 1802 m. į Jonavą atvyko vienuoliai trinitoriai. Tačiau vienuolyno pajamoms ir fundacijoms pradėjus mažėti, 1827 m. vienuolyno veikla buvo nutraukta, trinitoriai iš Jonavos iškelti.

Po 1831 m. sukilimo vienuolynas atiteko kariuomenės reikmėms, čia įsikūrė raitosios artilerijos kuopa, vėliau - bataliono štabas ir karinė ligoninė. 1908 m. vienuolyno pastatas buvo parduotas Jonavos bažnyčiai.

Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais vienuolyno pastate veikė ligoninė, vėliau buvo įsikūrusi progimnazija. 1922 m. bažnyčiai tapus parapine, tuometinio Jonavos klebono kunigo Petro Vaitiekūno iniciatyva pagal inžinieriaus Karolio Reisono projektą 1934-1935 m. bažnyčiai buvo pristatyti du bokštai. Maždaug tuo metu nugriauta bažnyčios mūrinė varpinė, pastatyti šventoriaus vartai. Prie bažnyčios stovėjo mūrinis dviaukštis vienuolynas ir dviaukštė klebonija.

1941 m. prasidėjus karui bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo. Sovietmečiu vienuolyne buvo įsikūrę keletas medicinos įstaigų, tačiau bažnyčia nenustojo veikusi.

Jonavos įkūrėjų palaikai

Iki šių dienų bažnyčios rūsyje saugomi fundatoriaus vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio bei Prancūzijos kariuomenės generolo, Napoleono I adjutanto generolo Juozapo Antano Kosakovskio sarkofagai su palaikais. Rūsyje taip pat palaidoti Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė, vyskupo brolis Simonas Kosakovskis - paskutinis Lietuvos didysis etmonas, vienas aktyviausių Švietimo epochos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybininkų, dalyvavęs savo laikmečio visose svarbesnėse ATR visuomenės gyvenimo akcijose ir procesuose bei kiti Kosakovskių šeimos nariai.

Sutvarkytas Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogas bei fasadas

Neseniai baigti Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios statinių komplekso - Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios - tvarkybos darbai. Darbai atlikti pagal suderintą ,,Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1346), Vilniaus g. 13, Jonavoje, remonto ir restauravimo projektą“. Restauruoti ir suremontuoti bažnyčios fasadas bei stogas. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra Šv. Jokūbo piligrimų kelio per Lietuvą viena iš stočių. 

Tvarkybos darbų projekto rengėjas - atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Igoris Pasko. Rengiant projektą atlikti išsamūs istoriniai tyrimai (juos atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Raimonda Rickevičienė), taip pat fasadų polichrominiai tyrimai (atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė N. Šarkauskaitė-Šimkuvienė). Šiais tyrimais nustatyta Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios langų, stogo dangos istorinė raida, fasadų spalvinis sprendimas. Tvarkybos darbų projekto parengimą finansavo Jonavos rajono savivaldybė. Tvarkybos darbai atlikti Eurpos sąjungos lėšomis. Tvarkybos darbus atliko UAB ,,Versiculus“, tvarkybos darbų vadovas - atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Ramūnas Kunigėlis.

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - Šv. Jokūbo piligrimų kelio per Lietuvą viena iš stočių.

Kultūros paveldo departamento ir  Editos Jakutienės informacija

 

Taip pat skaitykite: