Statybos darbais užsiimančios įmonės vadovai sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl galimo PVM sukčiavimo. Skaičiuojama, kad fiktyvių sandorių grandinę organizavę asmenys per savo valdomas įmones galėjo valstybei nesumokėti daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, galimo didelės vertės sukčiavimo pareikšti 11 asmenų, tarp kurių ir juridinis asmuo.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Tyrimo duomenimis, statybų darbais užsiimančios bendrovės vadovai, galimai pasitelkę veiklos nevykdančias bendroves, kurioms vadovauti buvo paskirti formalūs, dažnai asocialiai gyvenantys direktoriai, organizavo fiktyvių sandorių grandines – tariamai parduodavo ar įsigydavo statybines medžiagas, kurias vėliau galimai perparduodavo Lenkijoje ir kitose šalyse registruotoms įmonėms, kurias valdė susiję asmenys.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad į šią PVM sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta dar ne mažiau 10 Lietuvoje bei užsienyje registruotų įmonių, kurias valdė tarpusavyje susiję asmenys.

Skaičiuojama, kad veikiant nuo 2023 m. pradžios, per dvejus metus, teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, galėjo būti nesumokėta daugiau nei 2 mln. eurų PVM į valstybės biudžetą.

Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, daugiau nei 70 FNTT pareigūnų rugsėjo viduryje atliko 29 kratas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse, jų metu paimti reikšmingi dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, užsienio bendrovių antspaudai bei grynieji pinigai. Buvo sulaikyti 5 įtariamieji, 3 buvo suimti. Kratų metu buvo apribota nuosavybės teisė įtariamųjų turtui, kurio vertė siekia daugiau nei 1 mln. eurų.

FNTT pareigūnai taip pat aiškinasi aplinkybes dėl bendrovių turto pasisavinimo ar iššvaistymo, t.y. dingusių 4 automobilių (vertė daugiau nei 0,5 mln. eurų), kurie buvo įsigyti įmonių vardu. Įtariama, kad jie galėjo būti parduoti be jokių apskaitos dokumentų atsiskaitant grynaisiais pinigais. Taip pat aiškinamasi aukso, kurio vertė daugiau nei 1 mln. eurų, įsigijimo ir galimo pradanginimo aplinkybės.

Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to galėjo būti padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. 

Bendra Generalinės prokuratūros ir FNTT inf.