Lyginant su 2020 metais, Lietuvos gyventojai ir gyventojos dabar yra mažiau pakantūs neapykantos kalbai. Šią vasarą tokią tendenciją atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės nuomonės apklausa 

Pakartotinė reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 2022 metais išaugo žmonių, kurie imtųsi veiksmų, jei asmeniškai susidurtų su neigiamais komentarais internete, skaičius. Į teisėsaugos institucijas kreiptųsi 24 proc. apklaustųjų (2020 metais tokių asmenų dalis buvo 18 proc.), socialinių tinklų arba interneto svetainių administratoriams apie tai praneštų 22 proc. respondentų bei respondenčių (prieš dvejus metus jų buvo 15 proc.).  

Per praėjusius dvejus metus išaugo gyventojų, nesutinkančių, kad neigiami komentarai nedaro žalos, skaičius. Su teiginiu, jog neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenes grupes nieko nežeidžia, nesutinka / visiškai nesutinka 76 proc. gyventojų (2020 m. – 70 proc.) Su teiginiu, kad tokie komentarai yra tik nekalti juokeliai, nesutinka / visiškai nesutinka 73 proc. apklaustųjų (2020 m. – 62 proc.). Su nuostata, jog neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra saviraiškos laisvės išraiška, nesutinka / visiškai nesutinka 59 proc. respondentų (2020 m. – 46 proc.). 

Pakartotinai atlikta apklausa parodė, kad padaugėjo žmonių, pastebėjusių neapykantos kalbos prevencijos priemones. 16 proc. respondentų pastebėjo interneto portalų ir socialinių tinklų administratorių veiksmus (2020 m. – 10 proc.), 15 proc. jų pastebėjo valstybės institucijų veikimą ( 2020 m. – 7 proc.).  

Apklausos dalyvių pasiteiravus, ar jie per pastaruosius metus rašė komentarus norėdami išsakyti neigiamą savo požiūrį apie tam tikrą visuomenės grupę, 10 proc. jų atsakė „Taip, keletą kartų“ (2020 m. – 5 proc.). 7 iš 10 apklaustųjų tokių komentarų nerašė.  

76 proc. apklaustųjų sutiko / iš dalies sutiko su teiginiu, kad prieš rašydami (-os) komentarus, ką nors sakydami (-os) ar darydami (-os), įvertina, ar tai neįžeis, neužgaus kitų žmonių.  

Apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba inicijavo įgyvendindama projektus „NoPlace4Hate“ ir „Hatefree“. Projektų vadovė Rūta Juodelytė mano, kad pokytis neapykantos kalbos prevencijos srityje teikia vilties.  

„Džiaugiamės, kad dviejų metų darbas nenuėjo veltui. Kartu su partnerėmis ir partneriais iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ dėjome pastangas, kad visuomenė labiau atpažintų neapykantos kalbą ir taptų mažiau pakanti įvairioms neapykantos ir diskriminacijos apraiškoms. Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje taip pat dirba ne viena nevyriausybinė organizacija, kurių indėlis yra be galo svarbus. Akivaizdu, kad pokyčiai visuomenėje, nors ir lėtai, bet tikrai vyksta“, – sako ji.  

Neapykantos kalba yra raiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama ar pateisinama neapykanta prieš asmenį ar asmenų grupę dėl jų lyties, tautybės, seksualinės orientacijos, religijos ir kitų asmens tapatybės požymių.  

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų (-čių), gyvenančių visoje šalies teritorijoje. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų. Paklaidos riba yra apie 1–3 proc. 

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektus „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas”, „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektas „NoPlace4Hate“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą. Projektą „#HATEFREE“ finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: