Seimo Konferencijų salėje vykusi tarptautinė konferencija palietė aktualią problemą – ukrainiečių integraciją mūsų šalyje. Pasak konferencijos organizatorių, Lietuvoje jau trečius metus gyvena dešimtys tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių, tad ypač svarbu ieškoti tvarių integracijos sprendimų, užtikrinančių lygias galimybes, žmogaus teises ir smurto dėl lyties prevenciją.
Tarptautinę konferenciją „Ukrainiečiai Lietuvoje: integracijos iššūkiai ir sprendimai“ organizavo Labdaros ir paramos fondas FRIDA. Renginyje buvo dalijamasi gerosiomis praktikomis iš Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos. Ekspertai pristatė vadinamąjį SIEK (sėkminga integracija – edukacija ir kultūra) modelį – integracijos, įgalinimo ir lygiateisiškumo metodiką, sukurtą remiantis fondo FRIDA patirtimi, jau ketverius metus dirbant su ukrainietėmis karo pabėgėlėmis.
„Ukrainai tebesiginant nuo žiaurios rusijos agresijos, daugelis į mūsų šalį atvykusių ukrainiečių kuria gyvenimą Lietuvoje, neprarasdami vilties sugrįžti į tėvynę. Mūsų pareiga – padėti jiems jaustis ne tik saugiems, bet ir įgalintiems – kad jie galėtų tapti visaverčiais mūsų visuomenės nariais, o ne jaustis tik laikinai priglaustaisiais“, – sakė konferencijos globėja, Seimo narė Orinta Leiputė.
„Integracija – dvipusis kelias, todėl privalome paklausti savęs, ar mes, kaip valstybė, sudarome pakankamas sąlygas ir teikiame deramą pagalbą karo pabėgėliams integruotis, užuot burbėję ir kaltinę pabėgėlius, kad nepakankamai integruojasi“, – įsitikinusi fondo FRIDA vadovė Daiva Baranauskė, jau ketverius metus teikianti pagalbą karo pabėgėlėms iš Ukrainos.
Jonavos r. socialinių paslaugų centro direktorė, Kauno kolegijos docentė dr. Valentina Demidenko akcentuoja, kad svarbu ne tik pasidalinti sunkumais, bet ir drauge ieškoti galimybių juos įveikti.
„Sėkminga integracija – tai ne tik naujai atvykusiųjų žingsniai mūsų link, bet ir mūsų su jumis gebėjimas atverti duris, ištiesti ranką ir pasiruošti suprasti kito žmogaus tikrovę“, – pažymėjo V. Demidenko.
Karui tebesitęsiant, ekspertai aptarė įvairias ukrainiečių integracijos sritis ir rizikas: iššūkius mokantis lietuvių kalbos, pabėgėlių patiriamus psichologinius sunkumus, pavojus dėl prekybos žmonėmis, pabėgėlių įtraukimo į nusikalstamą veiką ir paauglių bei jaunimo, bėgančių nuo karo, situaciją.
„Kodėl tiek daug moterų, bėgančių nuo karo, suiručių, nepriteklių kamuojamų šalių, patenka į prostitucijos pinkles? Privalome neužsimerkti iššūkių akivaizdoje, ieškokime atsakymų ir išeičių“, – ragino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Po įvykusios konferencijos fondo FRIDA vadovė D. Baranauskė Seimui ir Vyriausybei pateikė svarstyti konferencijos dalyvių parengtą rezoliuciją.
„Vykdant kalbos ar įgūdžių mokymo programas, jas kurti lanksčias, atsižvelgiant į gavėjų lytį, ir, jei tai moterys, sudaryti
joms sąlygas derinti mokymąsi su vaikų, neįgaliųjų, amžėjančių šeimos narių priežiūra. Peržiūrėti švietimo programas, padedant ukrainiečių moksleiviams integruotis, bet neapkraunant jų dvigubu krūviu. Pakeisti seksualinio-komercinio išnaudojimo teisinį reguliavimą, perkeliant atsakomybę nuo aukų (įskaitant užsienio šalių piliečius) į nusikaltimų organizatorius. Įtraukti Nevyriausybinių organizacijų, o ypač ukrainiečių vadovaujamas, ir piliečių iniciatyvas į valstybinį užsieniečių politikos formavimą bei strategijų kūrimą“, – teigiama rezoliucijoje.
