„Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi, kadangi tai vienintelis būdas užtikrinti, kad gydymo įstaigose būtų pakankamai kraujo ir jo komponentų – chirurginėms operacijoms, onkologinių ligų gydymui, traumų, nudegimų bei gimdymų atvejais“, – teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.

Jis pažymi, kad kraujo negalima sukurti dirbtinai, todėl donorystė išlieka vienintele galimybe padėti pacientams, kuriems kraujas būtinas. Vieno donoro paaukotas kraujas gali prisidėti net prie trijų žmonių gyvybių išgelbėjimo, tad kiekvienas apsisprendimas aukoti tampa neįkainojama pagalba.

NKC vadovas tikina, kad apie donorystę būtina kalbėti nuolat, nes visuomenės informuotumas tiesiogiai lemia donorų skaičių ir kraujo atsargų saugumą.

„Reguliarus priminimas gali paskatinti tiek naujus, tiek nuolatinius donorus prisidėti, o atvira komunikacija padeda mažinti mitus ir baimes, vis dar trukdančias kai kuriems žmonėms tapti donorais“ – teigia D. Gutauskas.

Vasara – sudėtingas metas

Vasaros mėnesiai – itin sudėtingas laikotarpis, mat atšilus orams surenkama net penktadaliu mažiau kraujo nei įprastai, kraujo donorų aktyvumas sumažėja, o kai kurių kraujo grupių, ypač O ir A, atsargos tampa kritiškai žemos. D. Gutausko teigimu, to priežastis – atostogos. Jų metu didelė dalis nuolatinių donorų išvyksta, taip pat vasarą žmonės rečiau lankosi įprastose kraujo donorystės vietose.

„Tuo pat metu traumų, nelaimingų atsitikimų ir netikėtų operacijų skaičius išauga, o kraujo poreikis išlieka toks pats arba net didėja. Todėl vasara yra metas, kai donorystės tema tampa dar aktualesnė – net ir trumpam grįžus į miestą ar atostogaujant Lietuvoje verta rasti laiko apsilankyti kraujo centre ir paaukoti kraujo tiems, kuriems jo labiausiai reikia“, – akcentuoja D. Gutauskas.

Kraujo aukoja ne dėl naudos sau

Nors aukojantiems kraujo yra skiriamos tam tikros paskatos – nedidelės dovanėlės, kurios primena apie jų svarbų indėlį gelbstint gyvybes, vis dėlto, kaip pastebi NKC vadovas, apie ketvirtadalį donorų atsisako bet kokių dovanų ar privilegijų ir nedvejodami dovanoja kraujo visiškai nesitikėdami jokio atlygio.

Tuo tarpu tiems, kurie nuolat ir ištikimai dovanoja kraują, suteikiama galimybė tapti Garbės donorais – šis statusas skiriamas asmenims, neatlygintinai paaukojusiems kraujo 40 ir daugiau kartų. Tokie donorai įgyja teisę kreiptis į „Sodrą“ dėl II laipsnio valstybinės pensijos, kuri simboliškai pripažįsta jų ilgalaikį ir reikšmingą indėlį į visuomenės sveikatą. Jos dydis šiuo metu siekia 147,24 eurų. 

Nemokamas laisvas laikas nuo darbo     

Pagal LR Kraujo donorystės įstatymo 7 str., „kraujo donoras turi teisę būti atleistas nuo darbo kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną. Darbdavys neturi kliudyti darbuotojui išvykti į kraujo donorystės įstaigą“. Kaip patikslina advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) advokatė, vyresnioji teisininkė Indrė Mažeikaitė, tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas, gali gauti nemoką laisvą laiką nuo darbo tą dieną, kai donuoja kraują.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto galioja kelios taisyklės. Pirmiausia, nors teisės aktuose ir nėra numatyta, kaip darbdavys apie kraujo donavimą turėtų būti informuotas, darbuotojas turėtų pranešti prieš protingą terminą, individualiai sutartą su darbdaviu. Tuo tarpu jei darbdavys yra pasitvirtinęs tam skirtą tvarką, darbuotojas turėtų laikytis joje numatytų reikalavimų, terminų ir pateikti reikalingus dokumentus“, – teigia I. Mažeikaitė.

Anot jos, darbdavys gali prašyti darbuotojo pateikti kraujo donoro pažymėjimą, ir/ar registracijos dokumentą, patvirtinantį būsimo kraujo davimo faktą.

„Yra atvejų, kai darbdavys gali nesuteikti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko, jei, pavyzdžiui, darbuotojas nesilaikė darbdavio nustatytų taisyklių – pranešė per vėlai, nepateikė reikalingų dokumentų ir pan. Kitais atvejais darbdavys privalo išleisti darbuotoją arba, įvertinęs verslo poreikius ir aplinkybes, pasiūlyti kraujo donavimą perkelti į kitą su darbuotoju sutartą dieną“, – sako I. Mažeikaitė.

Advokatė papildo, kad ta pati taisyklė galioja ir NKC atstovams atvykus į darbovietę – davus kraujo galima vykti namo, bet apie tai taip pat reikėtų iš anksto informuoti darbdavį. Be to, priklausomai nuo darbdavio vidaus politikų ir taisyklių, galima tartis dėl nemokamo laisvo laiko suteikimo vėliau – kitą dieną, siekiant pailsėti po kraujo donacijos, tačiau, kaip pažymi teisininkė, čia jau būtinas abiejų šalių sutikimas, nes Kraujo donorytės įstatymas nustato, kad darbuotojas nuo darbo gali būti atleistas tą dieną, kai duoda kraujo.

Nors teisė gauti nemokamą laisvą laiką po kraujo donorystės yra įtvirtinta teisės aktuose, vis dar ne visi apie ją žino. Dažniau ši informacija žinoma didesniuose miestuose, ypač ten, kur donorystės akcijos vyksta darbo metu. Tokiose situacijose žmonės natūraliai domisi, ar galės likti ilsėtis, ar turės grįžti į darbą tą pačią dieną. Tačiau mažesniuose miestuose ar darbo vietose, kur donorystė nevyksta taip aktyviai, ši galimybė dažnai lieka neišgirsta.

„Net ir žinodami apie teisę apie nemokamą laisvą laiką, ne visi donorai ja pasinaudoja. Viena iš pagrindinių priežasčių – neaiškumai dėl to, ar tokia diena bus apmokama. Sprendimą dažnai priima darbdavys, o tai kai kuriems žmonėms kelia dvejonių ar net atgraso juos nuo donorystės darbo metu. Aiškesnė komunikacija ir darbdavių palaikymas galėtų padėti išnaudoti šią galimybę efektyviau“, – sako D. Gutauskas.

Kas gali tapti kraujo donorais?

NKC vadovas primena, kad kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus sveiki asmenys, o donorystės įstaigos gydytojo sprendimu, ir vyresni kaip 65 metų sveikatos sutrikimų neturintys asmenys, kurie iki tol sėkmingai donavo kraują ar jo komponentus.

Prieš kraujo davimą svarbu būti pailsėjusiems, išgėrusiems pakankamai skysčių, sočiai pavalgius. Išvakarėse nerekomenduojama valgyti aštraus ar sunkiai virškinamo maisto, vartoti alkoholinių gėrimų.

Davus kraujo ar jo komponentų rekomenduojama ilsėtis. Labai retais atvejais gali pasireikšti galvos svaigimas, pilti prakaitas, pasidaryti silpna – apie tokius simptomus reikėtų pranešti NKC darbuotojams. Kraujo davimo dieną taip pat rekomenduojama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo, vartoti daugiau skysčių nei įprasta, valgyti lengvą maistą ir negerti stipraus alkoholio.