Už turko ištekėjusi jonavietė: ,,Jei musulmonas atskiria savo vaiką nuo mamos, dažniausiai kalta – ji pati“

Už turko ištekėjusi jonavietė: ,,Jei musulmonas atskiria savo vaiką nuo mamos, dažniausiai kalta – ji pati“
LIE 12
2019-07-12 16:38 2019

Kai kalbama apie lietuvaites, ištekėjusias už musulmonų, ko gero, ne vienam prieš akis išnyra istorijos apie paklusti vyrams verčiamas moteris, dramatiškas skyrybas, iš motinų atimtus ir į svetimas šalis išvežtus vaikus. Tačiau kartu su turku šeimą sukūrusi jonavietė Gerda Özlü (27 m.) tikina, kad nereikėtų vadovautis stereotipais – jos žodžiais tariant, ne visi musulmonai yra vienodi, o moteris, norinti turėti darnią šeimą, turi mokėti elgtis su savo vyru.

Plačiau apie tai interviu su pačia Gerda.

- Papasakokite šiek tiek apie save.

- Esu dviejų vaikų mama. Turiu 4-erių metų sūnų ir 2-jų metų amžiaus dukrytę. Prieš 7-erius metus apsigyvenau Šveicarijoje. Čia ir likau. Dabar su vyru turime mylimus darbus. Aš dirbu ligoninės kraujo laboratorijoje bei esu ,, Hotel Zürich Ibis Gubernante“ grupės vadovė.

- Baigėte Jonavos Senamiesčio gimnaziją. Kur jus gyvenimas nuvedė po mokyklos?

- Kai buvau 10 –oje ar 11-oje klasėje, įkūriau modelių agentūrą ,,Modelvitą“. Sekėsi puikiai, bet tuomet buvo mada baigti universitetą, tad tėvai paskatino stoti mokytis. Persikėliau gyventi į Vilnių. Įstojau į Mykolo Romerio universitetą ir ten mokiausi organizacijų vadybos. Pamenu, pirmose paskaitose buvome kartu su Justinu Jankevičiumi, kuris dabar yra garsus televizijos laidų vedėjas. Kartu pavėluodavome į paskaitas... Tiesa sakant, buvau vos keliose iš jų.  Man nesisekė mokytis ir vieną dieną pamačiau skelbimą, kad Vilniaus centre nuomojamos patalpos. Aš išsinuomavau jas ir atsidariau naktinį klubą su sūkurine vonia. Ką jūs manot? Man pavyko... Man pavykdavo viskas, ką aš darydavau. Pradėjau Vilniuje lankyti direktorių mokymų kursus, įkūriau UAB ,,Požeminis pasaulis“. Taip jau gavosi, kad mokiausi visai kitokių dalykų, nei buvau suplanavusi... Vėliau klubui reikėjo vis didesnių investicijų, kurių tuomet neturėjau. Teko jį uždaryti. Pasikalbėjau su šeima ir nusprendžiau emigruoti. Kadangi mano teta gyveno Vokietijoje, ji man padėjo atvykti į šią šalį. Vieną dieną internete skaičiau skelbimus ir vėl pamačiau nuomojamas patalpas, tačiau šįkart – Šveicarijoje. Apie Šveicariją žinojau labai mažai, tačiau jau po metų vietiniai laikraščiai rašė apie mano įkurtą klubą ,,Gia Cocktail lounge“. Mano svajonių kokteilis tapo elitiniu St. Gallen mieste. Šis verslas truko apie du metus.

- Šiandien jūs puoselėjate su kitataučiu sukurtą šeimą. Kas nutiko, kad Šveicarijoje apsigyvenusi lietuvaitė ištekėjo už turko?

- Aš visada norėjau, kad mano vyras būtų ne lietuvis. Tamsaus gymio vyrai man visada buvo patrauklesni nei blondinai. Mes susipažinome Ciuricho mieste. Pamenu, buvo rytas, aš sėdžiu garsiame turkų pusryčių restorane... Net pagalvoti negalėjau, kad tądien sutiksiu būsimą vyrą. Tačiau Kemal (aut. Past. Gerdos sutuoktinis) vis nužiūrėdavo mane ir akivaizdžiai laukė, kol baigsiu valgyti, o tada padėjo perstatyti automobilį – buvau jį palikusi draudžiamoje vietoje. Kemal pasirūpino, jog negaučiau baudos (šypsosi). Beje, aš esu drąsi, pasitikinti savimi ir jeigu kas užkalbindavo, mielai kalbėdavau ir šypsodavausi, tačiau niekada nebuvau naivi. Juk tik vėliau gali suprasti, kokie yra tikri vyro ketinimai. 

- Ne paslaptis, kad Turkija – valstybė, kurios kultūra gerokai skiriasi nuo mūsiškės. Ar neturėjote jokių baimių, kai sutikote tekėti už turko?

- Kemal – Turkijos kurdas. Ne kartą savęs klausiau, ar šis žmogus tikrai bus mano vyras? Viskas vyko taip greitai, jog pati nesupratau, kaip mūsų šeimą papildė du vaikai. Pradžioje klausiau savęs, ar visą tai nėra trumpalaikis žaidimas, ar manęs nepaliks, ar verta keisti viską, kas mane supo iki šių santykių? Klausimų buvo daug, baimės – jokios. Žinoma, Turkijos kultūra tikrai kitokia nei Lietuvos. Jei reikėtų gyventi su turku, kuris visą gyvenimą praleido Turkijoje, neabejoju, kad būtų labai sunku. Mano vyras augo Šveicarijoje. Jei turkas yra augęs Europoje, tada vystosi europietiški santykiai – gyveni su žmonių srove, kuri gyvena aplink tave ir nesivadovauji senomis, ribojančiomis pažiūromis. Beje, visko reikia mokytis. Reikia mokėti išlaikyti vyrą, pažinti jo šeimą ir viską perimti į savo rankas. Tada gyvenimas – paprastas. Anksčiau aš buvau stebėtoja, dabar esu vykdytoja.

- Turkijoje – daug musulmonų. Ar jūsų vyro šeima išpažįsta islamą?

- Turkijoje yra visokių musulmonų... Mano vyro šeima – paprasta. Yra tam tikri nusistatymai ar, kaip sakoma, Korano taisyklių laikymasis, bet vyro šeimos nariai, kurie gyvena Šveicarijoje – laisvesni žmonės. Vienas jo dėdė turi net dvi žmonas. Tie vyro artimieji, kurie gyvena Turkijoje – senesnių pažiūrų. Pavyzdžiui, kai nuvažiuoju jų aplankyti į uždaresnį miestelį, visada vyresnio amžiaus žmonėms bučiuoju ranką, rengiuosi neiššaukiančiai. Jiems labai patinka matyti kitataučius, kurie priklauso jų šeimai. Jie labai tai gerbia. Turkams nesvarbu, kokį tikėjimą išpažįsta žmogus, svarbiausia, kaip jis elgiasi. Jie kitus mato iš akių ir jaučia žmonių ketinimus. Mano nuomonė apie musulmonus – labai gera. Neigiamos kalbos apie juos – politinis reikalas, kurio net nenoriu komentuoti.

- Vis tik ir pačiai, ko gero, teko išgirsti įvairių pasakojimų apie musulmoniškose šeimose užguitas moteris, lietuves, kurių vyrai po skyrybų išsivežė vaikus. Ką apie tai manote jūs?

- Daug skaitau apie tai, kas vyksta Lietuvoje, žiūriu laidas.  Pastebiu, kad ši tema yra aptarta daugybę kartų. Atvirai pasakius, aš manau, kad moterys, kurių vaikus atėmė vyrai musulmonai, yra pačios kaltos. Neabejoju, kad tose istorijose yra 90 procentų moterų kaltės. Aš esu dažnas svečias Turkijoje. Turkai nori tik vieno – darnios šeimos. Svarbiausia, kad moteris nebūtų pagunda gatvėje. Ne kartą skaičiau apie išvežamus vaikus. Kodėl taip atsitinka? Turkai niekada neleis, kad jų vaikui būtų pristatytas kitas vyras. Jiems tėtis yra tik vienas, o vaikai – viskas. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie gyvenimą Turkijoje, ar kitoje šalyje. Mano vyras nesuprastų, jei aš bendraučiau su savo buvusiuoju, sveikinčiausi su juo ir pan. O kaip elgiasi lietuvės? Jos dar ir kartoja: ,,ką, aš negaliu susirasti kito?“. Tikrai nesiūlau žaisti su kitos tautybės vyras, ką jau kalbėti apie karšto kraujo turkus...  Aš nebendrauju nei su vienu vyriškos lyties atstovu, kurio nepažinotų mano vyras. Jam tai nepatiktų ir aš suprantu jį. Manau, kad reikia skirti savo laiką vaikams, o nesišnekučiuoti interneto svetainėse su draugais, draugėmis. Dėl to, matyt, išlaikau savo vyrą šalia savęs ir apsaugau vaikus nuo išvežimo. Tikrai žinau, kad jei išduočiau sutuoktinį, jis viską padarytų, jog vaikai liktų pas jį. Tad neprovokuoju jo. Gyvenu šeimyninį gyvenimą. Juk kažkada reikia apsispręsti, ko apskritai nori...

- Ar teko susidurti su turkiškomis tradicijomis, kurios nustebino jus?

- Visų pirma, mane nustebino pats vestuvių planavimas – susėdo 30-40 šeimos narių, visi įbedė akis į mus ir klausinėjo, ar mes tikrai norime kurti šeimą? Jie kartojo, kad viską turime gerai apgalvoti. Tą dieną man tikrai buvo baisu, bet viskas – tik į gerą.

Pamenu, kad turkiškomis tradicijomis labiau stebėjosi į vestuves atvykusios mano draugės. Kai jos miegojo pas mus, liepiau visoms užsidėti ilgas pižamas, nes mano vyrui nepatiktų 3-5 blondinės, apsirengusios kelnaites, kurios sulindę į užpakaliukus (šypsosi). Na lietuviai to tikrai neatsisakytų... Vyras man pasakė, kad jei draugės laksto pusnuogės, jos negerbia manęs.

Kalbant apie papročius, vienas labiausiai man patinkančių yra susijęs su nuotaka - ,,Gelin“. Paskutinioji nuotaka šeimoje esu aš. Dėl to turiu visada papildyti puodeliuose pasibaigusią arbatą, aptarnauti šeimos svečius. To daryti nereikia tik tada, jei esi nėščia.  Aš ir dabar esu ,,Gelin“ – paskutinioji nuotaka šeimoje. Bet tokiomis tradicijomis vadovaujamės tik Turkijoje...

- Esate ištekėjusi jau ne vienerius metus. Ar asmenims, kurie yra kilę iš visiškai skirtingų valstybių, sunku puoselėti darnią šeimą?

- Labai sunku. Visgi įtaką daro kalbos barjeras, skirtingos kultūros, išpažįstami tikėjimai. Mano šeimoje dažniausiai pykčiai prasideda dėl netinkamų išsireiškimų. Būna pasakai kažką ne taip, kaip norėjai, bandai paaiškinti, pradedi nervintis ir tiesiog nutrauki pokalbį. Tada seka tyla... Mes susiduriam ir su iššūkiais, kuriuos nulemia kultūriniai skirtumai – aš noriu eiti į vakarėlį su sena drauge, jis prašo pamiršti tokią mintį, nes jo kultūroje nepriimtina, jog moterys linksminasi be savo antrų pusių. Mes nesuprasim, kodėl negalima, bet jie nesupras, kodėl mes norim. Visą tai atsiremia į kultūrinius skirtumus. Čia galima labai daug diskutuoti, tačiau reikia ieškoti kompromiso. Aš nuo pat pradžių rodžiau savo vyrui, kad ir jis turės daryti tai, ko reikalauja iš manęs -jei aš niekur neisiu, neis ir jis. Nepaisant to, savaitgaliais aš dažnai išbėgu atsikvėpti su draugėmis. Nieks nelaiko manęs užrakintos. Esu stipraus charakterio. Mano zodiako ženklas – vandenis. Aš noriu naujovių, pramogų. Mano vyras gimęs po vėžio ženklu. Jam svarbiausia yra šeima. Aš turiu ir darau viską, tik viskam yra ir turi būti ribos. Santuoka – menas, neįmanomas be kompromisų.

- Kaip reagavo jūsų artimieji, kai sužinojo, kad ketinate tekėti už kitataučio?

- Kai emigravau iš Lietuvos, tėvai turėjo suprasti, kad žentas, ko gero, bus užsienietis. Tad neigiamos reakcijos nebuvo. Mano seneliai labai myli mano vyrą. Jo mama mirė, kai buvo likęs mėnesis iki mūsų sūnaus gimimo. Dabar vyras mama vadina mano mamą ir močiutę. Šiuo metu esu didelės vyro šeimos dalis. Jo giminaičiai visad laukia lietuvaičių. Netgi per mūsų sužadėtuves jie pradėjo gerti vyną su lietuvėmis.

Mano senelis visada sakydavo, kad svarbiausia, jog būčiau laiminga. Čia juk mano gyvenimas.

- Kokie jūsų vyro įspūdžiai apie Lietuvą?

- Kemal Lietuvoje buvo tris kartus. Nežinau kodėl, bet jam labai įsiminė ,,Iki“ parduotuvė. Kai dar neturėjome vaikų, esu nusivežusi jį į Palangą. Pasakojau, jog Basanavičiaus gatvė Lietuvoje tituluojama kaip podiumas. Pirmą vakarą išėjus į miestą, pamatėme merginas, kurios iš už kampo filmavo mano vyrą. Pakviečiau jas nusifotografuoti su juo kartu. Manau, kad Kemal Lietuva tikrai patiko ir nesvarbu, ką jam pasakosiu ar rodysiu kitą kartą, jis prisimins tas merginas (šypsosi). Vyrui įspūdį padarė ir Druskininkų SPA centras. Jis klausė, iš ko žmonės gyvena, jei viskas ten taip pigu. Čia, ko gero, reiktų prisiminti, kad mes gyvename iš šveicariškų atlyginimų, jei gyventume iš turkiškų, vertinimai taip pat būtų kitokie... Tiesa, jis pabrėžė, kad lietuviai neturėtų gaminti kebabų ir džiaugėsi pamatęs, kad  už prekystalių –  iš Turkijos importuoti drabužiai.

- Ar įsivaizduojate, kad galėtumėte grįžti gyventi į Lietuvą?

- Niekada. Visų pirma, dėl žmonių – rasistų, nes mano vyras yra ne lietuvis. Manau, Lietuvoje būtų nelengva ir vaikams, nes jų tėtis – kurdas. Antra, esu įsitikinusi, kad Šveicarija – puiki vieta gyventi. Tiesa, mano vyras daug kartų klausė, kodėl nevykstame gyventi pas mano senelius, kurie turi didelį namą. Bet kai įkėliau vieną iš pirmųjų mūsų foto į ,,Facebook“, sulaukiau lietuvių komentarų, kad mano vyras – teroristas. Taigi jis Lietuvoje sulauktų labai daug dėmesio, lygiai taip pat, kaip aš mažuose Turkijos miesteliuose – ten gyvenantys žmonės stebisi šviesiaplaukiais.  

- Kodėl nusprendėte apsistoti būtent Šveicarijoje?

- Čia gyvenanti bendruomenė – aukšto lygio. Čia galiu jaustis užtikrinta dėl savo vaikų ateities. Šveicarijoje niekada nebūsi paliktas likimo valiai. Nuo tada kai apsigyvenau šioje šalyje, nežinau, ką reiškia neturėti pinigų. Šveicarijoje vietą randa bet kokio amžiaus, bet kokios tautybės žmonės. Čia vadovaujamasi griežtomis taisyklėmis tiek parduotuvėse, tiek keliuose, tiek mokesčiuose. Viskas yra labai paprasta – arba prisitaikai, arba išvyksti. Nors kartais man būna nuobodu, nes trūksta veiklos, neturiu jokių minčių apie gyvenimą kitoje valstybėje. Šveicarijoje gyvename pagal taisykles, ramiai, bet turime viską. Dėl to nematau reikalo galvoti apie grįžimą nei į Lietuvą, nei į Turkiją.

 

Panašūs straipsniai

Modeliu dirbanti G. Varžinskaitė - apie Azijoje atrastą sėkmę ir išgyvenimus, kuriuos dalis modelių, ko gero, norėtų nutylėti

Modeliu dirbanti G. Varžinskaitė - apie Azijoje atrastą sėkmę ir išgyvenimus, kuriuos dalis modelių, ko gero, norėtų nutylėti 1

Nuolatinės kelionės į Azijos šalis, filmavimasis tokių kompanijų kaip Renault, Samsung, LG reklamose, žurnalus puošiančios nuotraukos, vienas kitą keičiantys kontraktai bei svečioje šalyje netikėtai užgimusi ...

Jonaviškė G. Počepavičiūtė pristato pirmąjį savo muzikinį kūrinį

Jonaviškė G. Počepavičiūtė pristato pirmąjį savo muzikinį kūrinį 3

La Gerda – jonaviškės Gerdos Počepavičiūtės pseudonimas, kurį jau vakar buvo galima išgirsti ,,Power Hit Radio“ eteryje – klausytojams pristatytas pirmasis merginos kūrinys ,,One more thing“. ...

Egzotiškąsias alpakas auginantis jonavietis: alpakos – tvarkingi, mieli bei skirtingus charakterius turintys gyvūnai

Egzotiškąsias alpakas auginantis jonavietis: alpakos – tvarkingi, mieli bei skirtingus charakterius turintys gyvūnai 1

Jonavoje, visai greta antrojo tvenkinio, įsikūrusioje Rasos ir Žydrūno Raudžių sodyboje, kiek daugiau nei metus gyvena Lietuvoje vis dar gana reti gyvūnai – alpakos. Visos jos – labai skirtingos ir turinčios ...

Jonavos rajono PK pareigūnas S. Bubinas - apie profesijos pasirinkimą, darbo iššūkius ir rajono problemas

Jonavos rajono PK pareigūnas S. Bubinas - apie profesijos pasirinkimą, darbo iššūkius ir rajono problemas

Šiandien, spalio 2-ąją, kaip ir kasmet, policijos pareigūnai mini profesinę šventę – Angelų sargų dieną. Ją paminės ir Jonavos rajono policijos komisariatas, kuriame – būrys jonaviečių saugumu ir gerove besir...

Kiekvieną dieną savo sodybą puoselėjantys vyndariai:,,norint sukurti kažką gražaus, turėti daug pinigų nėra būtina"

Kiekvieną dieną savo sodybą puoselėjantys vyndariai:,,norint sukurti kažką gražaus, turėti daug pinigų nėra būtina"

 Žaliuojantys vynuogynai, čia pat augantys persikų, abrikosų, graikiškų riešutų medžiai, žieduose dūzgiančios bitės, vandens lelijomis pražystantys tvenkiniai bei daugybė unikalių, rankų darbo baldų ir kit...

Jonavoje dirbanti automechanikė: atliekant praktiką, darbuotojai lažinosi, kiek aš ištversiu

Jonavoje dirbanti automechanikė: atliekant praktiką, darbuotojai lažinosi, kiek aš ištversiu 5

Jei sugedo jūsų automobilis ir jūs nusprendėte jo remontą patikėti Fabriko gatvėje įsikūrusiam autoservisui ,,Žygisa", nenustebkite čia pat pamatę besidarbuojančią smulkutę merginą – įmonėje jau kurį laiką au...

L. Stonkus – apie futbolą, verslą ir „Jonavos“ užkulisius

L. Stonkus – apie futbolą, verslą ir „Jonavos“ užkulisius

Futbolininkas Laurynas Stonkus tapo „Jonavos“ komandos simboliu. Gimtojo miesto komandai 27–erių žaidėjas šiemet atstovauja jau dešimtą sezoną. Per dešimtmetį L. Stonkus patyrė ir šilto ir šalto – mėgavo...

Jonaviečių grupė AISVA pristato naują klipą, kuriame persipina lietuviško modernaus folkloro ir Madagaskaro salos melodijos

Jonaviečių grupė AISVA pristato naują klipą, kuriame persipina lietuviško modernaus folkloro ir Madagaskaro salos melodijos 8

„Folkloras gyvas tol, kol gyvuoja bendruomenė, kol yra kam papasakoti ir yra kam išklausyti“, - toks pirmas sakinys pasitinka Jus, atvėrus jonaviečių įkurtos modernaus folkloro grupės AISVA interneto puslapį...

Kultūrizmo varžybų scenoje laurus skinantis jonavietis: ,,Aš nežadu sustoti“

Kultūrizmo varžybų scenoje laurus skinantis jonavietis: ,,Aš nežadu sustoti“

Jonavoje veikiančio sporto klubo ,,Sporto legionas“ treneris Erikas Aleksandravičius (24 metai) ne tik padeda kitiems padailinti kūno linijas, bet ir pats lieja prakaitą kilnodamas svarmenis bei siekia aukštu...

Apie šunų jėgos sportą - iš pirmų lūpų: kol vieni smagiai leidžia laiką, kiti toliau tiki mitais

Apie šunų jėgos sportą - iš pirmų lūpų: kol vieni smagiai leidžia laiką, kiti toliau tiki mitais

Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Andrius Jotautas laisvalaikiu, kartu su savo augintiniais Lordu ir Ronda, užsiima šunų jėgos sportu. Abu vaikino šunys yra n...

Su 10 eurų kišenėje ir saksofonu ant pečių į Pietų Europą išvykęs jonavietis šiandien turi naujus užmojus: netrukus išleis singlą

Su 10 eurų kišenėje ir saksofonu ant pečių į Pietų Europą išvykęs jonavietis šiandien turi naujus užmojus: netrukus išleis singlą

Jonavietis Marius Libas – 20-metis vaikinas, negalintis gyventi be dviejų dalykų: kelionių ir muzikos. Dar būdamas 17-kos, jis išvyko į Pietų Europą, kur aplankė ne vieną valstybę, užsidirbdamas iš gatvės muz...

Dviejų jonaviečių dovana miestui ir jo svečiams – programėlė ,,Keliauk po Jonavą“

Dviejų jonaviečių dovana miestui ir jo svečiams – programėlė ,,Keliauk po Jonavą“ 2

Dar šios savaitės pradžioje jonaviečiai Paulius Deksnys (18m.) ir Neimantas Jocius (20 m.) pristatė naują programėlę išmaniesiems telefonams, kuri turėtų patikti ne tik jonaviečiams, bet ir miesto svečiams –...

M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“

M.Sinkevičius finišavo „Iron Man“ varžybose: „Mačiau porą žmonių, kurie neteko sąmonės“

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ištesėjo sau duotą pažadą. Praėjusį savaitgalį Danijoje jis startavo ir įveikė vienas sunkiausių pasaulyje „Iron Man“ („Geležinis žmogus“) triatlono varžybas. Jonavietis f...

Visuomenės nuomonė apie LGBT* asmenis: vis dar neigiama, tačiau daug žadanti

Visuomenės nuomonė apie LGBT* asmenis: vis dar neigiama, tačiau daug žadanti

2019 metų Eurobarometro tyrimas, matuojantis gyventojų nuostatas, atskleidė, kad Lietuva vis dar rikiuojasi labiausiai LGBT* asmenų atžvilgiu nepakančių ES šalių pirmosiose gretose. Tačiau, anot Lygių galimy...