Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas“ atskleidė trūkumus atrenkant kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ir valdant aktyvųjį personalo rezervą.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai skyriai gauna net penkis kartus daugiau prašymų priimti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nei gali tą padaryti. Nepaisant didelio susidomėjo, šią tarnybą taip pat savanoriškai palieka labai daug karių. Išėjusieji savo iniciatyva sudaro net 63 proc. visų atleistų karių.

Priimant kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, vertinamas jų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą. Kandidatams surinkus vienodą konkursinį balą, prioritetas taikomas tam, kuris anksčiau pateikė prašymą tarnauti.

Audito metu nustatyta, kad šie praktikoje taikomi atrankos vertinimo kriterijai yra nepakankami atrenkant motyvuotus kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

„Kariuomenės stiprybė prasideda nuo motyvuoto žmogaus apsisprendimo tarnauti. Todėl būtina atranka, kuri padėtų nustatyti asmenis, tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį. Dabartiniai atrankos kriterijai nepakankamai parodo, kiek kandidatai yra motyvuoti. Būtina apsvarstyti papildomus rodiklius, kurie padėtų geriau įvertinti jų motyvaciją, o ne tik fizinius duomenis ar išsilavinimą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė nevaldo aktualios informacijos apie aktyvaus kariuomenės personalo rezervo karių įgytą išsilavinimą ir kompetencijas. Aktyviajame personalo rezerve esančių karo prievolininkų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo daugiau kaip 31 tūkst. karių. 2023–2024 m. į pratybas ir mokymus buvo pakviesta apie 96 proc. planuotų pašaukti karių.

Pasak auditorių, Lietuvos kariuomenė neturi informacijos apie kiekvieno iš jų išsilavinimą ir specialybes, įgytas baigus tarnybą. Šios informacijos trūkumas apriboja efektyvumą komplektuojant personalą ir kviečiant karius į pratybas bei mokymus, nes negalima tikslingai pašaukti tų rezerve esančių karių, kurie turi reikiamas ir kariuomenei svarbias civilines specialybes. Be to, tai taip pat leistų komplektuoti kariuomenės personalą iš į rezervą įtrauktų karo prievolininkų.  

Valstybinio audito ataskaitos išrašas: Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas.