Vadina savo kūdikiu

„Apie ramų laikotarpį net nėra kada galvoti. Turiu labai daug įvairios veiklos. Jei atvirai, aš net nespėju... Visada trūksta laiko ir nežinau, kaip jį prailginti.

Na, ko gero, būdo, kaip tai padaryti, dar niekas neišrado, o gaila...“, – paklausta apie savo kasdienybę pasakojo M. Širvelienė.

Kaip vieną svarbiausių savo veiklų, jonavietė pamini vadovavimą socialdemokračių moterų klubui. Čia organizuojami skirtingi užsiėmimai: nuo konferencijų, kuriose kartu su savo srities specialistais ar politiniais veikėjais analizuojami visuomenei svarbūs klausimai, iki jaukių edukacijų bei žygių. Taip pat imamasi kilnių iniciatyvų: prieš didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas ar Šv. Velykas, klubo narės lanko vienišus žmones, Visų Šventųjų dienos išvakarėse uždega žvakutes ant kapų, kurių niekas nelanko.  

„Artėja 8 metai, kai aš esu klubo veikloje. Įkūrėme jį 2015-ųjų metų kovo 23-ąją. Čia yra mano kūdikis, man labai brangus kūdikis. Dėl to puikiai pamenu įkūrimo datą.

Man teko dalyvauti jo būrime, steigime ir puoselėjime. Taip mes išaugome nuo 16 iki 60 narių.

Tiesa, nors vadinamės moterų klubu, pas mus laukiami ir vyrukai. Turime keletą tokių, kurie aktyviai įsitraukia į veiklas, o prireikus, suteikia pagalbą atliekant tam tikrus darbus.

Kai skelbiame apie kažkokią priemonę, niekada nerašome, kad laukiamos tik moterys. Laukiami visi bičiuliai“, – teigė pašnekovė.

Siekė išlaikyti bendrystę

Paklausta, kas paskatino tokio klubo įkūrimą, M. Širvelienė juokauja, kad ,,pagyvenęs jaunimas“ – taip ji vadina ilgamečius bendrapartiečius.

„2015-aisiais mūsų partijos skyrių intensyviai pildė jauni žmonės. Tada skyriui pradėjo vadovauti Mindaugas Sinkevičius.

Netrukus pamačiau vyresnės kartos nusivylimą: prasidėjo svarstymai, kad jie taps nereikalingi. Sakiau, kad tai – nesąmonė. Juk jie – partijos pagrindas, turintis turtingą patirtį.  Kilo mintis įkurti organizaciją, kuri paskatintų veikti kartu, padėtų išmokti ko nors naujo, tobulėti.

Taip ir padarėme“, – kalbėjo M. Širvelienė.

Neskuba išsiskirstyti

Klubas džiaugiasi iki šiol sulaukiantis naujų veidų.

„Neseniai organizavome pamokėlę, kaip gaminti vieno kąsnio sumuštinukus. Į ją atvyko dar naujų bičiulių, kas nuoširdžiai džiugina.

Nesvarbu koks susitikimas suorganizuotas, visada stengiamės, kad žmonės po jo išsineštų pridėtinę vertę. Jei pakviečiame kokį žinomą žmogų ar specialistą, norisi, jog jį pamatytų bei išgirstų kuo daugiau jonaviečių.

Kartais nutinka taip, kad planuojame valandos susitikimą, bet jis užsitęsia iki trijų valandų. Šilti pokalbiai prie arbatos puodelio atpalaiduoja žmones.  Dalis klubo narių galbūt gyvena po vieną ir net neturi su kuo išsikalbėti. Mes pabendraujame, o svarbiausia – visada išklausome žmogų.

Todėl manau, kad iš mūsų veiklos galima pasiimti visokių naudų“, – pasakojo M. Širvelienė.

Atsakingas darbas

Nemažai dėmesio nuolat reikalauja ir darbas Taryboje.

„Vadovauju rimtai komisijai – Mokesčių lengvatų svarstymo komisijai. Taip pat dirbu Ekonomikos komitete.

Žinote, to mūsų darbo niekas nemato... Jis yra individualus. Visiems svarstomiems klausimams reikia pasiruošti.

Tarybos posėdžiai – visos mūsų veiklos kulminacija, kai jau priimame sprendimą, bet iki jų vyksta įnirtingas darbas komitete, koalicijoje. Juk turime prieiti kažkokio vieningumo, o svarstomus klausimus – išmanyti: renki informaciją, skaitai, analizuoji, kas vyko anksčiau, kas vyksta dabar ir kokios perspektyvos laukia.

Kalbant apie Ekonomikos komitetą, jame svarstoma daug klausimų, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas biudžetui – jo perskirstymas vyksta vos ne kas antrą mėnesį: kažkas pasikeičia, gauname dotacijas, atsiranda nenumatytų išlaidų. Nei meras, nei administracijos direktorius vieni sprendimų dėl biudžeto negali priimti, nes tai yra Tarybos kompetencija“, – teigė M. Širvelienė.

Sunkūs sprendimai

Kalbėdama apie darbą komisijoje bei komitete, jonavietė pripažįsta, kad šie metai atnešė papildomų iššūkių.

„Kai svarstome mokesčių lengvatų, biudžeto klausimus, turime žiūrėti ne tik kas vyksta su mumis kiekvienu asmeniškai, bet ir kokia padėtis visuomenėje, rajone.

Iš pradžių visus sukrėtė koronaviruso krizė, vėliau iškart prasidėjo karas Ukrainoje. Ko gero, nėra žmogaus, kurio tai nepalietė.

Prieš priimant kokį nors sprendimą prisimeni, kad žmonės jau susidūrė su paslaugų, prekių, energetikos išteklių kainų augimu.

Atėjus momentui, kai dėl išaugusių kainų būtina kelti įkainį, apima jaudulys, nes tu žinai, kad žmonėms ir taip nėra lengva“, – kalbėjo Tarybos narė.

Konfliktų užkardytoja

Tie, kas yra matę bent kelis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžius, galėjo pastebėti, kad M. Širvelienė pasižymi kaip žmogus, nugesinantis konfliktus – iš jos lūpų yra nuskambėjęs ne vienas raginimas atsiriboti nuo aršių ir nepamatuotų komentarų, ieškoti kompromisų.

„Visą gyvenimą turiu nuostatą, kad konfliktai neišsprendžia nieko. Kalbant apie Tarybą, pas mus jie turi išskirtinumą.

Žinote, būna žmogus nori identifikuoti save kaip geriau žinantį, esantį aukščiau už kitus, bet nepagalvoja, kad visiškai neatskleidžia diskusijos ar savo žodžių esmės, norimo rezultato, tiesiog siekia sukelti intrigą.

Matau ir tai, kas labai mane skaudina – norą įžeisti. Itin dažnai nepamatuotos kritikos strėlės iš opozicijos lekia į mero pusę, nors jis tikrai deda didžiules pastangas dėl savo rajono. Tuo tarpu pats meras demonstruoja kantrybę, neparodo grubumo, stengiasi išlikti ramus.

Kartais su bičiuliais stebimės, iš kur tiek kantrybės“, – kalbėjo M. Širvelienė, pridurdama, kad dauguma tarybos posėdžiuose girdimų aštrių diskusijų galėtų būti išsprendžiamos kur kas paprasčiau.

„Labai gaila, kad yra tarybos narių, kurie nepabando išsiaiškinti jiems rūpimų klausimų iki Tarybos. Mes turime galimybę kreiptis į merą, mero pavaduotoją, administraciją, konkrečius klausimus ruošiančius ir pristatančius specialistus, įstaigų vadovus ir viską detaliai išsiaiškinti. Deja, kartais viskas laikoma iki posėdžio su ta mintim: „Va dabar tai jau aš parodysiu“.

Pamatuota kritika, kurios nelydi įžeidimai – normalus dalykas, bet reikėtų į esamą padėtį žiūrėti konstruktyviai ir galvoti apie darbo esmę“, –  pastebi M. Širvelienė.

Džiaugsmas ir pasididžiavimas

Klausantis moters pasakojimo akivaizdu, kad darbų jai nestinga. Kaip sako pati M. Širvelienė, išėjusi į pensiją ji niekada nesijautė neturinti darbo. Visgi, tarp atsakingų veiklų būtina atrasti laiko poilsiui.

„Man itin malonus laikas su šeima. Šeima – didžiausia vertybė. Turime vieną dukrą, kuri gyvena Vilniuje. Ji mums padovanojo tris nuostabius anūkus. Per visą tą lėkimą kartais nepavyksta pasimatyti taip dažnai, kaip norime, bet labai vieni kitų pasiilgstame, šiltai bendraujame, susiskambiname.

Su vyru pasidžiaugiame, kad galime didžiuotis anūkais. Visi jie – sportininkai, o vyriausias studijuoja teisę, tarnauja Generolo Jono Žemaičio akademijoje, kaip ir aš, domisi istorija. Pamenu, kai mokėsi gimnazijoje ir susirgo istorijos mokytoja, jis buvo paprašytas pravesti pamoką aštuntokams.

Tačiau kone labiausiai mus su seneliu džiugina ir stebina tai, kad mums bekalbant su jais telefonu, pokalbio pabaigoje išgirstame ne tik atsisveikinimą, bet ir žodi ,,Myliu““, – džiaugėsi moteris.

Nekeistų į sostinę

Dėl dukros šeimos moteris kartas nuo karto lankosi sostinėje. Jos žodžiais tariant, Vilnius – gražus miestas, tačiau Jonavos į jį niekada nekeistų.

„Visada norisi kuo greičiau grįžti namo. Leisiu sau pasakyti, kad man Jonava – daug mielesnė ir turi daug privalumų. Juk ten Vilniuje niekur nenukeliausi be automobilio. Matau, kaip dukros šeima vargsta, kol suvežioja vaikus į mokyklas, būrelius. Gerai, kad turi tokią galimybę...

Pas mus Jonavoje – viskas pasiekiama pėsčiomis, o jei tingi eiti, gali važiuoti dviračiu, paspirtuku. Turime tokius išpuoselėtus takus, kuriais, man atrodo, grožisi jau ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Mačiau, kad ,,Youtube“ kanale yra ne vienas filmukas, pristatantis juos“, – kalbėjo M. Širvelienė.

Grožisi aplinka

Kitas Jonavos miesto privalumas, kurį įvardija pašnekovė – akį traukianti ir širdį džiuginanti aplinka.

„Aš esu žmogus be galo mylintis gėles. Su vyru turime sodybą Jonavos rajone. Ten auginu mėgstamiausias gėles - jurginus. Jonavoje gėlių žydėjimas matomas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kiekvienas kampelis išpuoselėtas, išmylėtas.

Smagu, kad didėja žmonių kultūra: jie nerauna gėlių, nešiukšlina. Turime fantastišką sporto areną, stadioną, naują baseiną, pritaikytą kūdikiams, suaugusiems, visiems, o kur dar ,,Jonaviečio programėlė“... Taip pat parengtos dešimtys projektų, skirtų infrastruktūros gerinimui bei grožiui. Tik imk ir naudokis viskuo, būk aktyvus.

Tiesą sakant, man Jonavoje taip gera, malonu, kad neturiu žodžių tam nusakyti“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, savo miesto išskirtinumą ji pastebi ir lankydamasi kituose miestuose.

„Leisiu sau pasakyti, kad pas mus kur kas gražiau. Tą pastebi ir mano dukra. Kadangi ji dirba advokate ir važinėja po visą Lietuvą, ji savo gimtinę – Jonavą, gali palyginti su daugybe miestų. Ką iš jos girdėjau? Kad Jonava – saldainių saldainis“, – teigė M. Širvelienė.

Dukros pėdomis

Būtent dukros paraginta, ji ėmėsi ir dar vieno savo hobio – vokiečių kalbos pamokų.

„Kiekvienais metais dukra vis kažkur išsiveža mane pakeliauti, tad užsienio kalbos mokėjimas – privalumas. Ji yra baigusi studijas Vokietijoje, puikiai kalba vokiškai. Aš nenorėjau stipriai atsilikti nuo jos“, – juokauja M. Širvelienė.

Turėdama vokiečių kalbos pradmenis, jonavietė nusprendė toliau gilinti žinias Trečiojo amžiaus universitete.

„Pradėjau dar prieš koronaviruso pandemiją, bet ji „mane išmušė iš vėžių“ – mokymus kuriam laikui teko atidėti. Dabar vėl mokausi. Vyras juokauja, kad mane palieka ir palieka antriems metams“, – šypteli moteris.

Pasirinkimo įvairovė

Iš jos lūpų galima išgirsti ir ne vieną gražų žodį, skirtą visai Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenei.

„Nuostabūs dėstytojai, o koks dalykų pasirinkimas... Susirenka šaunūs žmonės, įdomu su jais ne tik kartu mokytis, bet ir pabendrauti.

Dėl to kviečiu prisijungti visus tuos, kurie nori išmokti kažką naujo, nori tobulėti, o ne sėdėti vietoje. Jei tik leidžia sveikata ir visos kitos galimybės, Trečiojo amžiaus universitetas – puikus pasirinkimas“, - kalbėjo M. Širvelienė.

Kartais jai tenka atstovauti ir lektorės rolę – kadangi moteris didelę savo gyvenimo dalį skyrė darbui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl sukauptomis žiniomis ji pasidalina su kitais studentais.

Neįsivaizduoja savęs be darbo

Bendraujant su M. Širvelienė nesunku pastebėti, kad ji – pozityvi asmenybė. Iš kur moteris semiasi motyvacijos ir jėgų?

„Sunku pasakyti... Matyt, kad mano prigimtis mylėti darbą. Užaugau didelėje šeimoje, nebuvau išlepinta. Nuo mažų dienų žinojau, kad tik darbu gali kažką pasiekti.

Dabar nieko neveikimas man prilygtų visiškai katastrofai“, – pokalbį užbaigė M. Širvelienė.

Nuotraukos -  Marija Širvelienė 

Numeris sąraše - 4

g. m. 1950-07-10 

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos