Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas

Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. gegužės mėn. buvo 76 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 26 proc. 2024 m. balandžio mėn. kainų vidurkis buvo 60 Eur/MWh.

2024 m. gegužę fiksuota 3 proc. žemesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 78 Eur/MWh.

2024 m. gegužę, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai gegužės mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 40 Eur/MWh, matyti, kad elektros energijos kaina formuojasi apie 1,9 karto aukštesnė.

Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:

· 2024 m. gegužės mėn. pirmoje pusėje dėl neplanuotų gedimų ir remonto darbų buvo apriboti Lietuvos—Švedijos jungiamosios linijos NordBalt pralaidumai (daugiau informacijos čia), o kartu sumažėjusi saulės ar vėjo generacija lėmė didesnį brangesnės vietinės (Baltijos šalių) gamybos poreikį ir aukštesnių kainų formavimąsi.

· Beveik 30 proc. sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimui, nors kartais šią įtaką atsvėrė ženkliai padidėjusi saulės jėgainių generacija.

· Pigesnės Latvijos hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos pasiūla mažėjo ypač antroje gegužės mėn. pusėje (daugiau informacijos čia) ir tai turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimui tuo metu.​

*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).

​Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, gegužę elektros kaina siekė 76 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 43,5 Eur/MWh.

Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gegužės 30 d. (ketvirtadienis) ‒ siekė 162 Eur/MWh, mažiausia gegužės 1 d. (trečiadienis) ‒ apie 23 Eur/MWh.

2024 m. gegužės mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos 36 valandos su neigiama valandine elektros energijos kaina (gegužės 1‒2 d., 11‒12 d. ir 18‒19 d. ir 26 d.). Šiomis valandomis kainos svyravo nuo -0,02 iki -7 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos 96 valandos (gegužės 10‒12 d., 14‒15 d., 17‒20 d., 24 d., 26‒28 d.) ir 73 valandos (gegužės 1‒2 d., 9‒12 d. 14‒19 d., 26 d. ir 28 d.) su neigiamomis valandinės elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje, taip pat Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -0,01 iki -15 Eur/MWh.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).

Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.

Gamyba ir vartojimas

Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. gegužę siekė 639 GWh ir padidėjo 1 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Balandį nacionalinė generacija siekė 633 GWh. Palyginti su 2023 m. gegužės mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 391 GWh, 2024 m. gegužę sugeneruota 63,5 proc. daugiau elektros energijos.

2024 m. gegužės mėn. net 71 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota. 2024 m. gegužės mėn. ne vieną valandą nacionalinė elektros energijos gamyba viršijo vartojimo lygį net tuomet, kai buvo įkraunama Kruonio HAE (daugiau čia).

Elektros energijos suvartojimas 2024 m. gegužę siekė 898 GWh ir buvo 5,7 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. balandį suvartota 953 GWh elektros energijos. 2024 m. gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas nepakito. 2023 m. gegužės mėn. buvo suvartota taip pat 898 GWh elektros energijos.

2024 m. gegužės mėn. paros didžiausios kainos valandomis: rytinėmis ‒ 8‒9 val. ir vakarinėmis ‒ 20‒22 val. ‒ vidutinės elektros energijos kainos siekė atitinkamai 118 ir 148 Eur/MWh ‒ jos buvo apie 5 kartus didesnės nei šio mėnesio vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandomis (12‒15 val.), kai kaina siekė 30 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.

​2024 m. gegužės mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 36 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ sugeneravo saulės jėgainės, kiek mažesnę dalį ‒ 31,5 proc. ‒ vėjo jėgainės. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 14 proc., šiluminės elektrinės ‒ 13 proc., kitos ‒ 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

2024 m. gegužės mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 29 proc. mažesnis nei balandį (gegužę pagaminta 201 GWh, balandį ‒ 284 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 65 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. gegužės mėn. vėjo elektrinės pagamino 122 GWh elektros energijos.

2024 m. gegužę saulės elektrinės pagamino rekordinį kieki ‒ 232 GWh elektros energijos, t. y. 86 proc. (beveik 1,9 karto) daugiau nei praėjusį balandžio mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,3 karto didesnis nei 2023 m. gegužės mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 100 GWh elektros energijos.

Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gegužės mėn. padidėjo 1,5 proc. ir siekė 87 GWh, balandį ‒ 86 GWh. 2024 m. gegužės mėn. hidroelektrinės pagamino 10 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.

2024 m. gegužę, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 1,5 proc., palyginti su praėjusiu balandžio mėn. Gegužę šiluminės elektrinės pagamino 80,5 GWh, balandį ‒ 79 GWh elektros energijos. 2024 m. gegužės mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,1 karto didesnis, palyginti su 2023 m. gegužės mėn.

Kitų elektrinių gamyba 2024 m. gegužės mėn. siekė 39 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 35 proc., o palyginti su praėjusių metų gegužės mėn., mažesnė 25,5 proc.​

Tarpsisteminiai pralaidumai

Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.

Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių 

pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.

2024 m. gegužės mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 371,5 GWh ir buvo 13 proc. didesnis nei balandžio mėn., kai šis importas siekė 330 GWh, nepaisant to, kad gegužės mėn. dėl remonto darbų buvo ribojami Lietuvos—Švedijos jungiamosios linijos NordBalt pralaidumai (daugiau informacijos čia). Lietuva į Švediją gegužės mėn. eksportavo vos 3 GWh.

Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Visgi esant žemesnėms kainoms Lenkijoje Lietuvos—Lenkijos jungtis pasitarnauja ir pigesnės elektros energijos importavimui iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. gegužės mėn. siekė 141 GWh ir buvo 26 proc. didesnis nei balandį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 84 GWh, t. y. 20 proc. mažiau nei 2024 m. balandį. 2024 m. balandį Lietuva iš Lenkijos importavo 112 GWh, eksportavo — 104 GWh.

Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.

Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. gegužės mėn. siekė 64 GWh, ir palyginti su balandžio mėn., buvo 45 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 95 GWh ir buvo 2 kartus didesnis, palyginti su balandžio mėn. 2024 m. balandį Lietuva iš Latvijos importavo 116 GWh, į Latviją eksportavo — 48 GWh.

Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. gegužės mėn., importas į Latviją iš Estijos siekė 81 GWh ir buvo beveik 15 kartų didesnis, palyginti su balandžio mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota 63 GWh elektros energijos, tačiau net 60 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 156 GWh. Prieš metus 2023 m. gegužės mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 462 GWh, o importas į Estiją iš Latvijos buvo simbolinis — vos 0,1 GWh.

Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
 

Vandens rezervuarų lygis

Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.

Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. gegužės mėn. pabaigoje (20-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo beveik 2 kartus aukštesnis nei praėjusio balandžio mėnesio vidutinis lygis. 2024 m. gegužės mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. gegužės mėn., buvo 3,4 proc. aukštesnis.

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. gegužės mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė beveik 36,5 Eur/MWh ir buvo 11 proc. didesnė, palyginti su balandžio mėn.

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. gegužės mėn. pabaigoje buvo 74,5 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. gegužės mėn. siekė 71 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina padidėjo 11 proc. (balandį vidutinė ATL kaina siekė 64 Eur/tCO2e).​

** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.

Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).

Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 5 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 19 Eur.

Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. III ir IV ketv., 2025 m. I ketv.).

2024 m. gegužės mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 37 Eur/MWh ir, palyginti su balandžio mėn. pabaiga, padidėjo 18 proc.

2024 m. gegužės mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 53 Eur/MWh ir, palyginti su balandžio mėn. pabaiga, padidėjo 10 proc.

2024 m. gegužės mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 70 Eur/MWh ir, palyginti su balandžio mėn. pabaiga, padidėjo virš 8 proc.

Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai

Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.

2024 m. sausio‒gegužės mėn. Lietuvos disbalansas sudarė daugiau kaip pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse.

2024 m. gegužės mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 56 GWh (vidutiniškai 75 MWh/h) ir buvo apie 3 proc. mažesnis nei 2024 m. balandį (balandį absoliutus disbalansas sudarė 55 GWh arba vidutiniškai 77 MWh/h). Šis kiekis sudarė 6 proc., palyginti su gegužės mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. gegužės mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. gegužės mėn., padidėjo beveik 11 proc. (2023 m. gegužę absoliutus disbalansas siekė 50 GWh arba vidutiniškai 68 MWh/h).

Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas buvo gegužės 2 d. 12 val. nakties (282 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ gegužės 17 d. 1 val. (0,04 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas gegužės 31 d. 14 val. (-396 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ gegužės 31 d. 21 val. (-0,05 MWh).