Šiuo metu inžinerinių tinklų klojimas kelio juostoje yra draudžiamas arba labai apribotas Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Inžinerinius tinklus tinklų valdytojams leidžiama kloti tik už kelio juostos ribų, kelio apsaugos zonoje. „Via Lietuva“ mato galimybę tinklus kloti kelio juostoje – taip inžinerinių tinklų savininkams,  t. y. verslui būtų paprasčiau rengti ir vystyti projektus. Tačiau lieka neišspręsta problema, kas turėtų prisiimti tinklų iškėlimo ar pertvarkymo kaštus, kai kelias rekonstruojamas ar statomas naujas.

„Valstybės įmonių ir verslo bendradarbiavimą privalome stiprinti, bendru sutarimu mažinti biurokratines procedūras. Tai nediskutuotina. Tačiau kiekvienas pokytis turi būti nukreiptas į rezultatą, kurį norime pasiekti. Mūsų visų bendras tikslas – siekis įveiklinti kelių infrastruktūrą, tačiau pirmiausiai privalome susitarti, kokios visų mūsų atsakomybės, tame tarpe ir finansinės“ – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Anot įmonės vadovo, nesusitarus dėl atsakomybių, sąžiningai nepasiskirsčius kaštų, Valstybė, o kartu ir mes visi stumiami į nelengvą pasirinkimą – į ką investuoti pirmiau, į kabelius, kurie neabejotinai, skatina šalies pažangą,  ar į kelius, be kurių neįmanomas šalies ekonomikos augimas, gynyba,  gerovė ir pažanga Valstybėje.

Jei valstybės biudžete lėšų netrūktų, šiandien šios problemos nespręstume.  Tačiau situacija  2023 m. ir 2024 m., vykdant valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus, už inžinerinių tinklų iškėlimą ar perkėlimą „Via Lietuva“ iš Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų, kurios skiriamos iš į bendrą Valstybės biudžetą surenkamų mokesčių mokėtojų pinigų, sumokėjo netoli 5,5 mln. Eur.

Ši suma neatrodo didelė, jei įvertini, kokios investicijos galėtų ateiti į Lietuvą, jei kelių infrastruktūra būtų atverta. Tačiau šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės, nors kelių infrastruktūros būklė degraduoja, jų remontui ir atnaujinimui trūksta finansavimo, už 5,5 mln. Eur, kuriuos Valstybė sumokėjo už inžinerinių tinklų perkėlimą ar iškėlimą, Lietuvoje galėjo būti sutvarkyta apie 16 km kelių arba 3 tiltai.

Kitas pavyzdys – šalies gynybai kritiškai svarbios šalies dalies, Suvalkų koridoriaus, vedantis kelias „Via Baltica“.  Vykdant 40 km ilgio šio kelio rekonstrukciją, už inžinerinių tinklų iškėlimą ir perkėlimą iš Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų buvo sumokėta 3,5 mln. Eur. Už panašią sumą šiuo metu yra rekonstruojamas tiltas per Nevėžį Kėdainiuose, kurio sijos kritimą prisimena visa Lietuva. Vykdant „Via Baltica“ kelio rekonstrukciją ESO tinklų iškėlimas ir perkėlimas kainavo daugiau nei 1,5 mln. Eur, „Telia Lietuva“ ir „Litgrid“ tinklų – daugiau nei 800 tūkst. Eur.

Priimant sprendimą inžinerinius tinklus kloti kelio juostoje būtina apibrėžti ir į Valstybei priklausančių kelių infrastruktūrą „įleidžiamų“ verslo įmonių atsakomybes bei aiškius jų kontrolės mechanizmus. Taip pat svarbu nustatyti, kaip bus užtikrintas lygiateisiškumo principas visiems „ateinantiems“ į kelių infrastruktūrą, kaip kelių infrastruktūroje, į ją įsileidus verslą, reikės prižiūrėti.

Bendrovė „Via Lietuva“ kasmet sulaukia kelių šimtų verslo įmonių prašymų suderinti inžinerinių tinklų klojimą kelio juostoje, kol kas išimtys, pakeičiant šiuo metu galiojantį reglamentą bus taikomos tik išskirtiniams projektams, kurie išsiskiria savo kuriama verte Valstybei, šalies ekonomikai. Būdama valstybės valdoma įmonė „Via Lietuva“ vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir negali derinti jiems prieštaraujančių projektų.

„Via Lietuva“ pranešimas spaudai