Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešosioms konsultacijoms teikia Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurio pagrindinis siekis – suformuoti tvirtus aukštojo mokslo socialinės dimensijos pagrindus, leisiančius užtikrinti teisingesnį aukštojo mokslo prieinamumą visų socialinių grupių jaunuoliams.

„Norime, kad kokybiškiausios studijų programos būtų prieinamos jaunimui iš socialiai pažeidžiamų grupių, o aukštosios mokyklos turėtų daugiau laisvės tokius studentus atrinkti. Socialinė ekonominė aplinka,  kurioje gyvena moksleivis, turi didelės įtakos jo motyvacijai, pasirengimui ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje. Neretai abiturientas nesirenka studijų ne todėl, kad jis negabus, o dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų. Švietimas gali ir turi keisti tokią situaciją, atverti visas galimybes jauniems žmonėms“, - sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.

Alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą – trumposios studijos

Įstatymo projekte siūloma sukurti alternatyvų kelią į aukštąjį mokslą, pakoregavus trumpųjų, vienerius metus trunkančių, studijų reglamentavimą – tokias studijų programas  kolegijos jau gali siūlyti nuo ateinančių metų rugsėjo.

Siūloma nustatyti, kad baigusiesiems trumpąsias studijas būtų suteikiama kvalifikacija ir ją patvirtinantis diplomas, suteikiantys teisę tęsti studijas pagal tos pačios studijų krypties studijų programas kolegijose, nestojant iš naujo, į pirmą kursą. Priėmimo į trumpąsias studijas tvarką nustatytų pačios kolegijos, o trumpųjų studijų absolventams, įskaičius trumpųjų studijų rezultatus, nebebūtų taikomi  tokie patys reikalavimai, kaip vidurinio ugdymo programos abiturientams. Toks pokytis sudarytų galimybes sąsajai ir dermei tarp tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programų (jei asmuo būtų baigęs profesinę mokyklą) bei atitinkamos studijų krypties trumposios pakopos ir koleginių studijų programų.

Alternatyvusis kelias būtų aktualiausias profesinį išsilavinimą įgijusiesiems, kurie nori tęsti studijas aukštosiose mokyklose. Siekiantiems profesinio bakalauro jaunuoliams leis savo studijų laikotarpį padalinti į dvi dalis: trumpąsias studijas ir likusią bakalauro studijų programų dalį. Šis alternatyvusis kelias į aukštąjį mokslą bus aktualus ir asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, nes leis rinktis trumpesnes studijas ir greičiau pradėti karjerą.

Tikslinės valstybės finansuojamos vietos studentams iš nepalankios ekonominės socialinės aplinkos

Įstatymo projekte numatoma galimybė valstybinėms aukštosioms mokykloms, turinčioms aukščiausius Studijų kokybės vertinimo centro įvertinimus, skirti išankstinio priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmakursiams, kurie patiria sunkumų susijusių su jų nepalankia ekonomine padėtimi. Jie galėtų konkuruoti dėl valstybės finansuojamų vietų populiariose studijų programose. Nors šis pokytis ir padidintų jaunuolių iš nepalankios ekonominės  socialinės aplinkos galimybes studijuoti valstybės finansuojamose vietose, jiems tektų įveikti minimaliųjų reikalavimų kartelę. Tikslinės vietos būtų numatomos prieš 2 metus, kad aukštosios mokyklos turėtų laiko pritraukti ir padėti pasirengti stoti į šias studijų programas. Tokiu būdu aukštosios mokyklos, kurioms būtų skirtos šios valstybės finansuojamos studijų vietos, turėtų daugiau laisvės atrinkti stojančiuosius ir nebekonkuruotų su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl tų pačių valstybės finansuojamų studijų vietų.

Šis pasiūlymas įgalintų Lietuvos aukštąsias mokyklas formuoti savo prieinamumo sistemą. Tai papildytų šių metų lapkričio 18 d. priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatoma dalį studijų finansavimo aukštosioms mokykloms skirti pagal jų veiklos rezultatus, o viena iš vertintinų sričių – studijų prieinamumas.

Rengiamas Socialinės dimensijos planas

Didinant aukštojo mokslo prieinamumą, numatyta taikyti kompleksines socialinės dimensijos aukštajame moksle priemones. Viešosioms konsultacijoms pateiktame įstatymo projekte siūloma numatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų Socialinės dimensijos (aukštojo mokslo prieinamumo) planą, kuriame bus numatytas visas priemonių paketas. Jį sudarytų alternatyvus kelias į aukštojo mokslo studijas, socialinė ir akademinė parama socialiai pažeidžiamų grupių asmenims, papildoma pagalba ruošiantis studijoms ir kitos priemonės.

Siūlomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, susiję su reikalavimais stojantiesiems, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio mėnesio, o praktiškai veikti pradėtų nuo 2024 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Iki šio termino pradžios jau būtų pradėtos taikyti Socialinės dimensijos plane numatytos priemonės.

Taip pat, siekiant efektyvesnio priėmimo į magistrantūros valstybės finansuojamas studijų vietas planavimo, numatyta daugiau laisvės pačioms aukštosioms mokykloms – jos galėtų reguliuoti studentų pasiskirstymą pagal studijų krypčių grupes, atsižvelgdamos į stojančiųjų pasirinkimus. Toks pokytis turėtų supaprastinti priėmimo planavimo procesą ir labiau pritaikyti jį stojančiųjų poreikiams. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių aukštosioms mokykloms, turės galimybę reguliuoti vietų proporcijas tarp studijų krypčių grupių, kad nebūtų priimami studentai vien tik į populiariausių studijų krypčių programas, pavyzdžiui, socialinių mokslų, sveikatos mokslų ir kitų kryčių grupių.

Su Mokslo ir studijų įstatymo projektu galima susipažinti čia

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: