2021m. vasario 23 d. vakarą Justino Vareikio progimnazijos administracija, norėdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus, pakvietė 1-4 klasių tėvelius prie kompiuterių į virtualią psichologės Astos Blandės paskaitą „Vaikų ir tėvų tarpusavio santykių kelias: svarbiausi ženklai ir taisyklės sankryžose“. Džiugu, kad tėvai aktyviai registravosi į susitikimą, jame dalyvavo apie 70 tėvelių, mokyklos vadovai bei pradinių klasių mokytojai. Pusantros valandos prabėgo labai greitai, visiems norėjosi įsiminti kiekvieną lektorės mintį.


Paskaitoje psichologė A.Blandė priminė tėvams, kad jie buvo, yra ir bus svarbiausi vaiko gyvenime. Mama kurdama ryšį su savo vaiku, parodo kaip kuriamas žmogaus santykis su kitu žmogumi. Tėtis kloja vertybinius, tikslų siekimo pamatus. Pradinėje mokykloje vaikai dar sunkiai kontroliuoja savo impulsus, turi mažai patirties, todėl yra smalsūs ir kaupiantys, dažnai sunku jiems sukaupti ilgesnį dėmesį prie ekrano. Mokytojai ir tėvai turi būti supratingi ir atkreipti dėmesį į šį amžiaus tarpsnį. Kitu būdu galime sulaukti iš vaikų netinkamo dėmesio, priešiškumo, keršto, demonstruojamos jėgos, bejėgiškumo. Kokie yra svarbiausi emociniai poreikiai žmonių bendravime? Tai pripažinimas, kad visi esam asmenybės, turime savo nuomonę. Vaikas visada turi jausti, koks jis svarbus, todėl būtina kiekvieną dieną kalbėtis, klausti, kaip vaikui sekasi, kokios pagalbos jam reikia, jei matome, kad jam sunku, tartis su mokytoju, kaip reikėtų dirbti.

Autonomija - būti savarankišku, išmokyti vaiką prašyti pagalbos, o ne daryti meškos paslaugos. Tėvai visada turi parodyti savo vaikui, kad jį myli, rūpinasi, padeda, kai sunku, ir padrąsina, kai trūksta pasitikėjimo savimi. Šeimos hierarchijoje yra suaugęs žmogus. Vaikai suvokia, kad tėvai yra atsakingi už juos. Jie turi visą galią, atlaikyti visus likimo smūgius, o ne vaikai vadovauja tėvams.

Labai svarbu bendravime yra palaikymas. Psichologė ragino tėvus nekritikuoti vaikų, leisti pabūti jiems kartais vieniems, irzliems, ir nepamiršti savo vaiką apkabinti, nuraminti, padrąsinti, pasakyti, kaip jį myli. Tėvai atsakingi už santykį su vaikais. Tačiau atsiranda sankryžos tėvų ir vaikų santykiuose, tai nenoras pripažinti vaiko individualumo, dvigubi standartai, skirtingi auklėjimo stiliai, susitarimų stoka. Suaugusieji emociškai sunkioje situacijoje turi suteikti vaikui erdvės (apkabinti, paimti už rankos, palikti ramybėje kai reikia), palaikyti akių kontaktą, išgirsti, parodyti, kaip jiems sekasi tokioje situacijoje.

Kartais reikia duoti nemaloniems jausmams ir pasireikšti, tai glamžyti ar plėšyti popierių, trypti kojomis, garsiai rėkti, įtrinti plastiliną į kartoną ir t.t. Jei norime pokyčio, tai turime rasti pozityvumo, o tai galime pasiekti tik mažais žingsneliais, po truputį siekdami tikslo. Vaikams nuolat priminti, kad jie, tai ne jūs, todėl gali turėti savo norų, pomėgių, polinkių, gali netgi nemėgti to, kas jums labai patinka.


Progimnazijos direktorė Olga Mediekšė, dėkodama lektorei Astai Blandei ir apibendrindama susitikimą, sakė, kad mokyklos bendruomenė dėkoja psichologei už puikų vakarą, patarimus.


Mama, Neringa Serapinienė, po paskaitos parašė: ,,Ačiū už itin įtraukiantį ir naudingą bendravimą“.


Neringa Butienė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė

Taip pat skaitykite: