Jau aštuntą kartą birželio pradžioje Vilniuje susitiko mokiniai iš įvairių Lietuvos kampelių bei iš Lenkijos, kad pabūtų kartu vokiško teatro šventėje–festivalyje „Vokiečių kalbą į sceną“. Ją kaip ir kiekvienais metais organizavo Goethe-Institut Vilniaus filialas bei Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija.
Birželio 8-ąją geroji vokiečių kalbos „fėja“ Margarita Repečkienė į šiuolaikinių scenos menų centrą „Menų spaustuvė“ Vilniuje pakvietė 16 moksleivių teatro grupių iš Lietuvos ir 2 iš Lenkijos. Džiaugiamės, kad mūsų Jonavos R.Samulevičiaus progimnazijos mokiniai vaidino toje pačioje scenoje kartu su tokių pripažintų vokiečių kalbos mokymo centrų kaip Kauno jėzuitų gimnazija, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija, Vilniaus licėjus ir kt. moksleiviais.
Po keleto įžanginių garbių svečių žodžių visa diena skirta vokiškiems minispektakliams. Scenoje svečiavosi įvairūs dramos žanrai – nuo komedijos iki rimtų draminių kūrinių, skatinančių apmąstyti esminius žmogaus gyvenimo aspektus. Juoko bangas sukėlė beviltiškos kiškio pastangos aplenkti gudrią ežių šeimyną arba humoristinis požiūris į klasikinę pasaką apie Pelenę. Kiti pasirodymai privertė susimąstyti apie aukščiausias ir prasmingiausias meilės formas ar apie tai, kas yra tikrasis genijus.
Mūsų progimnazijos 7-8 klasių 9 mokinių teatro grupė parodė spektaklį „Laimė yra lapė“ (pagal to paties pavadinimo E.Daciūtės ir A.Kiudulaitės knygą). Mūsų spektaklis visus sužavėjo netradiciniu šešėlių teatro sprendimu panaudoti grafoprojektorių. Spektaklis skatino žiūrovus apmąstyti žmogaus laimės sampratą, kas sudaro jos pagrindą ir kada tos laimės mums pakanka. Šis spektaklis – tai ir progimnazijoje visus šiuos mokslo metus trukusio emocinio ugdymo projekto „Jeigu nori eiti greitai, eik vienas, jeigu nori nueiti toli – eik kartu“, apimančio ir integruojančio daug mokomųjų dalykų, dalis. Spektaklio režisierė, scenografė ir kt. – teatro mokytoja Inga Šviesaitė, kurią į Jonavos R.Samulevičiaus progimnaziją atvedė jau devynerius metus gyvuojančios programos „Renkuosi mokyti!“ projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“.
Pasak mokytojos Ingos, pirmas birželio penktadienis praleistas Menų spaustuvėje leido pasijusti ne Lietuvoje – daug veiksmo, meno, užsienio kalbos, būrys skirtingų, besišypsančių, gražių žmonių. Tai buvo nuostabi patirtis tiek jai, tiek mokiniams išbandyti save vokiškose rogėse – pajusti, kaip vokiškas tekstas gali skambėti ne tik mokyklos suole, kelionėse, tačiau ir teatro scenoje. Patirtys juk augina!
Viena iš pagrindinių vaidmenų atlikėjų, 7b klasės mokinė Urtė Žėglaitytė prisipažino, kad labai jaudinosi ruošdamasi šiam festivaliui, nes vaidinti vokiškai jai buvo nemenkas iššūkis, kadangi vokiečių kalbą mokosi tik antrus metus. Tačiau stebėdama kitų spektaklius patyrė daug teigiamų emocijų ir nepamirštamų įspūdžių. O vaidinti vokiškai suprantančiai publikai jai pačiai tapo ne tik keliančiu stresą, bet ir labai smagiu iššūkiu.
Teatras padeda nugalėti užslėptas baimes ir išlaisvina. Vaidinant galima išbandyti save įvairiuose vaidmenyse ir situacijose. Tai skatina tarpusavio bendradarbiavimą, koordinaciją, susitarimus ir padeda iš naujo pažinti save ir bendraamžius neformalioje aplinkoje. Teatro metodų pagalba „inscenizuojama“ užsienio kalba. Kopiant teatro pedagogikos laipteliais nuo žemiausios pakopos – vaikiško žaidimo – iki tikro spektaklio galima pasiekti, kad žaidimas pavirstų naudingu pamokos elementu ir susietų tekstą su muzika ar šokiu. (Goethe-Institut Vilnius). Integruojant teatrą su kalbos mokymu ugdoma visapusiška mokinio asmenybė, įgyjanti ne tik atskirų dalykų žinių, tačiau ir plečianti sociolingvistines jaunų žmonių kompetencijas, leidžiančias save realizuoti šiuolaikiniame pasaulyje.
Jonavos R.Samulevičiaus progimnazijos vokiečių kalbos vyr mokytoja Rasa Striupaitienė
Nuotraukos: Goethe-Institut / Egidijus Gedminas ir R.Striupaitienės
