Ekonominė migracijos nauda

„Tyrimai ir duomenys rodo, kad integracija gali atnešti daug teigiamų pokyčių. Ir ekonominę naudą, ir paprastus dalykus, tokius kaip įvairių pasaulio šalių virtuvės prieinamumą šalyje“, – sako A. Kriščiūnaitė.

Tarptautinio valiutos fondo tyrimas apie ekonominę migrantų naudą parodė, kad 1 euras, išleistas migrantų integracijai, po 5 metų į Vokietijos valstybės biudžetą grįžo dvigubai didesne suma.

„Valstybės investuoti pinigai – vokiečių kalbos kursai ar mentorystės programos imigrantų įsitvirtinimui – grįžo į biudžetą per dirbančių imigrantų sumokėtus mokesčius ir per tai, kad dirbantys  žmonės yra linkę ir leisti pinigus – pirkti prekes bei paslaugas“, – pasakoja A. Krikščiūnaitė.

Pasak jos, kanclerė Angela Merkel į prieglobsčio prašytojus pažvelgė kaip į galimybę, o ne problemą, ir virš 1 milijono jų 2015-2016 metais priėmė ne tik dėl humanitarinių priežasčių, bet taip pat apskaičiavusi, kad tiek darbo jėgos reikės senstančiai Vokietijos visuomenei.

„Praėjus 5 metams, fiksuojama tam tikrų sunkumų, bet sunku ignoruoti ir daugybę privalumų. Pastebėta, kad kai imigrantai turi kompetencijų ir išlaiko ryšį su gimtąja šalimi, tai akivaizdžiai padeda abiejų šalių verslo plėtrai ir ekonomikai. Dėl migracijos procesų atsiranda naujų investavimo galimybių, žinių apsikeitimo platformų, atvykę asmenys turi žinių apie savo kilmės šalių rinkas, o tinkamai jas išnaudojus tokios žinios gali padėti vietinio verslo plėtrai“, – įžvalgomis dalijasi A. Kriščiūnaitė.

Baimės nepasitvirtina

Viena iš Lietuvos gyventojų žiniasklaidoje išsakomų baimių, kad prieglobstį gavę migrantai „atims“ vietinių žmonių darbo vietas ar socialinius būstus.

„Svarbu suprasti ekonomikos ir migracijos sąsajas, jų kompleksiškumą. Tam tikras šokas galimas pereinamojo laikotarpio pradžioje ir tik tuo atveju, kai staiga atvyksta didelis skaičius migrantų (Lietuvoje šis skaičius nėra didelis). Kas atsitinka: atvykę žmonės sukuria papildomą prekių ir paslaugų poreikį. Nėra taip, kad darbo vietų skaičius nepasikeičia ir migrantai didina konkurenciją dėl darbo vietų. Atvykę migrantai taip pat kuria verslus, samdo žmones, moka mokesčius, augina tam tikrų prekių ir paslaugų poreikį. Dėl to plečiasi visa ekonomika ir tie nauji žmonės tampa didesnės ekonomikos dalimi“, – pabrėžia migracijos tyrėja A.Kriščiūnaitė.

Dar viena neretai Lietuvos gyventojų išsakoma baimė, kad kartu su migrantais išaugs ir nusikalstamumo lygis (remiantis naujausiu „Diversity Development Group“ tyrimu, taip linkę manyti net 85 proc. apklaustų šalies gyventojų), pasak A. Kriščiūnaitės, taip pat neturi pagrindo.

„Nusikalstamumo lygis tarp migrantų yra mažesnis nei tarp vietinių žmonių, rodo Vokietijoje atlikti tyrimai“, – sako A. Krikščiūnaitė.

Vokietija dabar atlieka bene daugiausiai tyrimų migracijos srityje, nes 2015-aisiais ir 2016-aisiais, kai vyko Viduržemio jūros regiono migracijos krizė, ši šalis priėmė virš 1 mln. prieglobsčio prašytojų, o dabar, praėjus 5 metams, jau skaičiuoja, kas šalyje pasikeitė ir kaip migrantai integravosi.

„Galima išskirti dvi problemines sritis. Pirma, migrantų persikvalifikavimo klausimą, jų diplomų nuvertėjimą Europoje. Tarp migrantų yra nemažai žmonių, gimtosiose šalyse turėjusių aukštos kvalifikacijos darbus, pavyzdžiui, gydytojų, teisininkų ar kitų kompetencijų įrodymų reikalaujančių specialybių. Neretai šių asmenų kvalifikacijos nėra pripažįstamos, dėl to jie priversti dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą. Antras pastebėtas iššūkis: lyginant vietinę populiaciją ir per 2016 metų migracijos krizę atvykusius asmenis, matome, kad ypač iš Sirijos atvykusių asmenų užimtumo lygis dar vis yra mažesnis nei vietinių gyventojų. Kita vertus, apie pusė (49 proc.) priimtų pabėgėlių šiandien turi pastovų darbą, o tai yra gana įspūdingas skaičius, turint omenyje, kad dauguma jų prieš penkerius metus nemokėjo vietinės kalbos ir atvyko su dideliu psichologiniu bagažu to, ką patyrė Sirijoje. Šių asmenų integracija dar nesibaigė, tikėtina, kad šie rodikliai ateityje tik gerės, “ - komentuoja A. Kriščiūnaitė.

Pasaulio įvairovės neišvengsime

Tyrimais lengviau pamatuoti ekonominę migracijos naudą, tačau, pasak ekspertės, nemažiau svarbi yra ir abstraktesnė nauda – galimybė pažinti kitas pasaulio kultūras, geriau suprasti skirtingų pasaulių regionų istoriją, plėsti akiratį  (nors tik 14 proc. šiemet apklaustų gyventojų buvo linkę pritarti teiginiui, kad pabėgėliai praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą).

„Bendravimas su žmonėmis iš skirtingų kontekstų yra naudingas edukacine, pasaulio suvokimo prasme. Labai dažnai kultūriniai skirtumai mūsų šalyje matomi kaip didelė problema: atrodo, kad asmenys nesiintegruos, nepritaps Lietuvoje. Tačiau kitų šalių, taip pat ir Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės gali sugyventi, o iš to gimstanti įvairovė greičiau praturtina šalies kultūrinį gyvenimą, o ne pakenkia jam“, – pasakoja A. Kriščiūnaitė.

Dar viena mūsų šalies gyventojų išsakoma baimė kalbant apie migrantus, kad „Lietuva taps juoda“. Į ką reaguodama A. Kriščiūnaitė sako, jog pasaulis tampa įvairesniu ir migracija vyksta neišvengiamai.

„Jeigu norime būti demokratiška Vakarų pasaulio šalimi, migracija vyks ir Lietuva bet kuriuo atveju taps įvairesnė. Pastaraisiais metais užsienio šalių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, dalis sparčiai auga: prieš keletą metų jie sudarė apie 1 proc., o šių metų liepos mėnesį – jau virš 3 procentų valstybės gyventojų. Manau, kad didėjanti įvairovė, kažkuria prasme, yra neišvengiamybė“, – įsitikinusi migracijos tyrėja.

Ji priduria, kad niekas nekalba apie visų žmonių įsileidimą į Lietuvą. Tam skirta migracijos politika, o kad ji būtų darni, valstybei svarbu įsivertinti savo integravimo galimybes.

„Jeigu kalbame apie kelis tūkstančius migrantų – tuos 4,2 tūkst., kurie yra dabar Lietuvoje, ir tuos 6 tūkst., kurie nebuvo įleisti – net jei būtume įsileidę visus 10 tūkst., tai nėra toks skaičius, kuris aukštyn kojomis apverstų Lietuvos demografinę padėtį“, – teigia A. Krikščiūnaitė.

Apibendrindama „Diversity Development Group“ tyrėja sako, kad prieglobsčio prašytojų integracijos sėkmė labiausiai priklauso nuo trijų dalykų: valstybės politikos, visuomenės nuostatų ir žiniasklaidos sukuriamo lauko, kuris palaikys arba stabdys migrantų integraciją.

 

 Autorius: Vilma Venckutonytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: