Kaip ir kasmet, iki lapkričio 1 dienos žemės savininkai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos jiems suformuotų žemės mokesčio deklaracijų (pateikiamų elektroniniu būdu arba siunčiamų paštu) su apskaičiuotu žemės mokesčiu, kurį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.
Tiems, kurie pamatę mokėtinas sumas mano, kad apskaičiuotas per didelis žemės mokestis arba mokestis apskaičiuotas nepagrįstai, Mokestinių ginčų komisija primena, jog galima pasinaudoti galimybe apskųsti žemės mokesčio deklaracijoje nurodytą žemės mokestį.
Taigi, žemės savininkai, nesutikdami su apskaičiuotu žemės mokesčiu, turi teisę ginčyti žemės mokestį, pateikdami skundą Mokestinių ginčų komisijai. Ginčyti galima, neatsižvelgiant į tai, ar žemės mokestis buvo sumokėtas, ar ne. Mokestinių ginčų komisijai galima apskųsti ne tik patį mokestį, bet ir apskaičiuotus delspinigius, jei manoma, kad yra pagrindas atleisti nuo delspinigių ar jų dalies skaičiavimo Mokesčių administravimo įstatyme nurodytais pagrindais ar teisingumo/protingumo ir kitais teisės principais.
Žemės mokesčio srityje ginčai dažniausiai kyla dėl to, kad mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuoja neatsižvelgdamas į Žemės mokesčio įstatyme nustatytas lengvatas (šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti atvejai, kada žemės mokestis nemokamas arba kada žemė yra neapmokestinama). Tokios situacijos gali susidaryti, kai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys nesutampa su faktine situacija arba netinkamai pritaikomos teisės aktuose (įskaitant savivaldybių tarybų sprendimus) nustatytos lengvatos ar išimtys.
Ginčas gali kilti ir dėl to, kad žemės mokestis apskaičiuojamas už žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas arba už miško žemę, kai šis faktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, apskaičiuojant žemės mokestį, yra tik vienas iš įrodymų; jeigu yra kitokių (įrodymų), turi būti įvertinta jų visuma bei tik tada priimamas sprendimas dėl žemės mokesčio deklaracijos suformavimo. Mokesčių mokėtojams įrodžius (pavyzdžiui, pateikus Miškų valstybės kadastro tvarkytojo informaciją) kitokį miško ar įveisto miško plotą nei nurodoma Nekilnojamojo turto registre, ginčas paprastai sprendžiamas palankia mokesčių mokėtojams kryptimi.
Gali pasitaikyti atvejų, kad gyventojams žemės mokestis apskaičiuojamas už paveldėtus žemės sklypus, kurie paveldėtojo vardu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne iš karto, o po kelių metų nuo palikėjo mirties. Mokestinių ginčų komisija informuoja, kad tokio tipo ginčuose ji laikosi pozicijos, jog žemės mokestis skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo žemės palikėjo mirties dienos, o ne įregistravimo registre dienos, tačiau, įvertinus aplinkybes, gali būti sprendžiamas atleidimo nuo delspinigių klausimas.
Žemės savininkus, kurie nesutinka su padidintu žemės mokesčio tarifu, taikomu apleistai žemei (kai žemės sklypai apleistais pripažįstami savivaldybės sprendimu), Mokestinių ginčų komisija informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino mokesčių administratoriaus padidinto mokesčio tarifo pagrindu apskaičiuotą žemės mokestį (2022-02-09 nutartis adm. byloje Nr. eA-161-556/2021).
Ginčams Mokestinių ginčų komisijoje nėra taikomas žyminis mokestis, nėra reikalavimo turėti atstovą – advokatą ar teisinį išsilavinimą turintį asmenį, bylų nagrinėjimui būdingas konfidencialumas (neskelbiama darbotvarkė, nuasmeninami sprendimai), ginčas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo skundo pateikimo dienos. Siekdama padėti, Mokestinių ginčų komisija interneto portale yra patalpinusi skundo formos (šablono) pavyzdį, https://mgk.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/mokestiniu-gincu-nagrinejimas/.
Mokestinių ginčų komisija
