Seimo posėdyje įvyko 2023 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, pristatydamas komiteto išvadą, tvirtino, kad 2023 m. biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti spartų pajamų augimą, aukštų energijos kainų kompensavimą ir visapusišką pagalbą verslui. Pasak jo, Lietuvos banko skaičiavimais, įgyvendinus numatytas priemones ateinančių metų infliacija bus iki 2 procentinių punktų mažesnė.
„Numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesinės algos augimas, kuris sieks apie 30 proc. per dvejus metus. Mėnesio pajamos po mokesčių ateinančiais metais vidutiniškai didės 120 eurų kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams, 150 eurų mokytojams, 160 eurų rezidentams, 170 eurų gydytojams. Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, − pažymėjo M. Majauskas
Energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui švelninti numatyta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. „Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesne, susiejant kompensaciją su minimalaus suvartojamo kiekio, už kurį būtų skiriama kompensacija, kriterijais“, − teigiama pagrindiniu paskirto Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje.
Pagalba verslui apima energijos išteklių kompensavimą, mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas ir paramą investicijoms. Komiteto nuomone, mokesčių atidėjimas, kaip pasiteisinusi skubi pagalbos priemonė, turėtų būti prieinama kuo platesniam ratui įmonių, susidūrusių su ekonominiais iššūkiais. „Biudžeto ir finansų komitetas dar kartą pakartojo, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu stabili mokestinė aplinka padeda išsaugoti darbo vietas ir kuria palankią aplinką naujoms investicijoms“, − sakė komiteto vadovas.
M. Majauskas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės skolą. „Opoziciją girdime skanduojant, kad Hanibalas prie vartų ir dėl valstybės skolos iškilo mirtinas pavojus, tačiau nieko panašaus. Biudžeto ir finansų komitetas aiškiai konstatuoja, kad valstybės skolos ir BVP santykis yra 43 proc. Jis yra vienas mažiausių visoje ES ir dvigubai mažesnis negu ES vidurkis. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad augančios palūkanos didins valstybės skolos valdymo išlaidas ir atitinkamai mažins viešojo sektoriaus finansavimo galimybes. Todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos“, − kalbėjo komiteto pirmininkas.
Kaip pažymėjo M. Majauskas, Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo bendra apimtis siekia maždaug 1,5 mlrd. eurų. „Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, atidžiai įvertinti pateiktus siūlymus, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis“, − Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatydamas teigė M. Majauskas. Pasak jo, papildomų išlaidų augimas turi būti pasvertas prioritetą skiriant krašto apsaugos stiprinimui, infliacijos mažinimo priemonėms ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai.
Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą (Nr. XIVP-2146), Seimo posėdyje lapkričio 17 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
2023 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Biudžeto projekte žmonių pajamoms didinti numatoma daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
Kaip numatyta projekte, 2023 m. valstybės biudžeto pajamos auga 510 mln. eurų (3,4 proc.) ir siekia daugiau nei 15,6 mlrd. eurų. Išlaidos auga 1,1 mlrd. eurų (6,1 proc.) ir jos siekia per 18,6 mlrd. eurų išlaidų. Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro inf.