Erlandą Andrejevą, šiuo metu einantį rajono mero pavaduotojo pareigas, žino ne vienas. Jei ne asmeniškai, tai iš aktyvaus dalyvavimo įvairiuose renginiuose, akcijose, įrašų socialiniuose tinkluose, sulaukiančių šimtus „patiktukų“. Visuomet linkęs bendrauti, diskutuoti, kalbėti, jei reikia – laiku ir vietoje papokštauti – tokį Erlandą žino daugelis. Daugiau kaip 30 metų E. Andrejevą pažįstantys žmonės buvo įpratę matyti apvalainą, „stambaus sudėjimo“ vyruką. Bet vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojom – gatvėje Erlando ėmė nebeatpažinti net draugai ir kaimynai.
Apkūnumą dangstė humoro jausmu
„Kiek save pamenu, visuomet buvau stambus“, - pasakoja E. Andrejevas, - „žinote, mama prie stalo liepdavo viską suvalgyti. O aš geras vaikas buvau, mamos klausiau... suvalgydavau ne tik savo, bet ir kito porciją. Augant, bręstant, kartas nuo karto dėl svorio pasijusdavau nepatogiai, bet stengiausi apie jį daug nemąstyti – visad turėjau draugų, negaliu sakyti, kad kokių patyčių būdavo, gal tas mano atviras bendravimo būdas lėmė, kad žmonės su manim norėjo draugauti, bet ne šaipytis. O ir aš stengiausi savo linksmu būdu nukreipti dėmesį nuo kūno išvaizdos“.
Bet vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojom – gatvėje Erlando ėmė nebeatpažinti net draugai ir kaimynai.
E. Andrejevas neslepia, kad posakis „gero žmogaus turi būti daug“ iš tiesų yra apgaulingas: „sako, gerų žmonių ir kapinės pilnos.... Būtent suvokimas, kad, jei nesusiimsiu, ten ir atsidursiu, privertė imtis veiksmų“.
Arba lieknesnis kūnas, arba kapinės
2016 m. pabaigoje E. Andrejevas apsilankė pas šeimos gydytoją. „ Apsilankiau norėdamas profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Gydytoja atkreipė dėmesį į sparčiai kylantį svorį. Per metus priaugau daugiau kaip 10 kg. Tuo metu svėriau 144 kg. Mano kūno svorio indeksas (KMI) siekė 45. Tai – kritinio nutukimo rodiklis. Gydytoja pasakė – jei tokiu tempu ir toliau, 40-ies nesulauksi...
Šie žodžiai šokiravo labiau, nei šokiruotų šaltas dušas, kuomet nesi sveikuolis. Supratau, kad turiu imtis skubių priemonių, juolab, kad jau buvo pasireiškusios su antsvoriu susijusios problemos – aukštas kraujospūdis, sąnarių, stuburo bėdos. Grįžęs namo dar peržiūrėjau savo paskutines nuotraukas. Pažiūrėjau į save kitomis akimis. Tai, ką mačiau, man buvo dar vienas patvirtinimas, jog taip toliau tęstis negali“.
Rezultatas nustebino ir patį
„Iš karto ėmiau vystyti mintis apie aktyvų sportą, griežtas dietas“, - pasakoja E. Andrejevas, -„deja, dėl sąnarių ir stuburo būklės sporto idėjos atsisakiau – mankšta buvo įmanoma tik pamažu didinant krūvį, o tai reiškia, kad norimo rezultato siekimas užtruktų. Pasirinkau medicininę intervenciją 2017 vasarį. Ne visi drąsiai apie tai kalba, žmonėms atrodo, kad tai, jog svorį mažini įsikišant medikams, kažkas gėdingo. Aš manau priešingai. Labai įstrigo mane konsultavusio profesoriaus žodžiai: „nutukimas nėra apsileidimas, tai liga“. O ligas reikia gydyti. Taip pat mitas, kad po tokio svorio mažinimo būdo gali gyventi taip, kaip gyvenęs. Tai irgi nėra tiesa. Reikalinga nemenka valia. Turi laikytis dietos, t.y., žiūrėti, ką ir kiek valgai, mankštintis, užsiimti fizinio krūvio reikalaujančia veikla. Kitaip tariant, turi pakeisti gyvenimo būdą. Antraip norimo rezultato nepasieksi“.
Gydytoja pasakė – jei tokiu tempu ir toliau, 40-ies nesulauksi...
Per 1,5 metų E. Andrejevo svoris sumažėjo 55 kilogramais. „Dabar sveriu 89 kg, o prieš tai svoris siekė net 144 kg. Šiuo metu svoris stabilus, nei didėja, nei mažėja“.
Gatvėje neatpažįsta
„Jau praėjus pusmečiui rezultatas tapo akivaizdus. Kaimynai laiptinėje, o ir pažįstami gatvėje ėmė neatpažinti. Kai nustebę klausia „Erlandai, kad tau atsitiko?“, pajuokauju, kad prieš metus pradėtos eiti mero pavaduotojo pareigos šitaip nualino. Nuolat sulaukiu nemažai pagyrų dėl pasikeitusios išvaizdos. Nors drabužius, kuriuos dėvėjau sverdamas 144 kg., senokai išmečiau, vis pasižiūriu į savo ankstesnes nuotraukas. Prie buvusio vaizdo grįžti nesinori. Tai motyvuoja „nepaslysti“ ir laikytis pakitusio gyvenimo būdo“, - sako E. Andrejevas. „Daug komplimentų sulaukiu ir dėl pakitusio aprangos stiliaus. Didelis antsvoris ribodavo pasirinkimą. Parduotuvėje visuomet tekdavo prašyti didžiausio dydžio drabužių ir rinkdavausi tik iš tų kelių variantų, kurie būdavo. Dabar galiu rinktis bet ką, būtent tai, ką noriu“.
Pokyčiai įkvėpė kitus
„Kai rezultatas tapo akivaizdus, ne vienas panašią bėdą turintis žmogus klausė, kaip man pavyko. Papasakojau apie savo pokyčių kelią, žinau, kad mano patartas jau ne vienas ėmėsi priemonių. Aš sakau – neatidėliokite! Nesvarbu, kokį būdą pasirinksite – ar sportą, ar dietą, ar medikų įsikišimą. Kiekvienam įmanomas individualus pasirinkimas. Žinoma, jei jūs jaučiatės gerai ir manote, kad jūsų svoris jums gyventi nekliudo – viskas gerai.
Aš sakau – neatidėliokite! Nesvarbu, kokį būdą pasirinksite – ar sportą, ar dietą, ar medikų įsikišimą.
Tačiau mano patarimas būtų – neatidėliokite. Patikėkite, gyvenimo kokybė pasikeičia 180 laipsnių kampu. Pagerėja ne tik fizinė, bet ir emocinė būsena, sveikata. Neprisidenkime posakiu, kad gero žmogaus turi būti daug, netapkime savo kūno įkaitais. Kiekvienas esame vertas pilnaverčio gyvenimo, tad, jei šiandien tam trukdo svoris, linkiu pasakyti sau, kad viskas, gana. Ir pasiryžti keistis”.
Gertrūda Bučiūtė
Užsakymo Nr. 20180920/1
