Neseniai baigėsi pirmieji Jonavos miesto seniūnaičių rinkimai, apie kuriuos daugelis jonaviečių greičiausiai net ir negirdėjo. Pripažinkime - nepasisekė mums surengti tikrų ir bendruomeniškų seniūnaičių rinkimų.

Tačiau nekartokime klaidų ir toliau. Galbūt išrinktieji seniūnaičiai jau artimiausių metu galėtų įsijungti į miesto reikalus ir padėti seniūnijai priimti sprendimą, kur įrengti naujas vaikų žaidimų aikšteles.

Realybė – kitokia, nei įstatymas

Viskas, kas susiję su seniūnaičiais, atrodo, kaip užkerėta. Turime ne vieną teisės aktą, reglamentuojantį seniūnaičių veiklą, turime jau keletą kaimiškųjų vietovių seniūnaičių rinkimų patirtį, bet iki šiol seniūnaičių veikla nėra efektyvi ir veiksminga.

Jau praėjo daugiau kaip keturi metai, kai Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir įsteigė seniūnaičio – tarpininko tarp vietos valdžios ir vietinio gyventojo visuomeninę pareigybę, nustatė jo teises ir galias, dar vėliau  numatė ir dalinį jo išlaidų kompensavimą.

Bet viskas veltui - ši pareigybė iki šiol nesulaukia nei valdžios, nei gyventojų palaikymo. Panašu, kad Seimo nariai tik deklaravo, kad suteikia daugiau galių savivaldai, o realybėje niekas nepasikeitė.

Savivaldybė pažvelgė atmestinai

Savivaldybės administracija, kuriai pavesta organizuoti seniūnaičių rinkimus, į šią procedūrą pasižiūrėjo atmestinai. Kokias klaidas padarėme? Jau pradžioje netinkamai suorganizavome kandidatų į seniūnaičius iškėlimo procesą.

Nors laiko pasiūlyti kandidatus buvo skirta nemažai, bet pasirodo, neužtenka apie tai paskelbti savivaldybės internetiniame tinklalapyje ar kartą vietiniame laikraštyje, tad gyventojų iniciatyvos nesimatė.

Metu akmenuką ir į savo daržą – rajono savivaldybės vadovai, administracijos vadovai galėjo labiau paraginti gyventojus tiesiogiai, per žiniasklaidos priemones siūlyti ir kelti kandidatus, nes tai buvo svarbiausias nūdienos bendruomenės klausimas.

Juk turime tiek aktyvių daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, tiek daugiabučių namų, tiek individualių namų kvartaluose atrastume autoritetą turinčių ir gyventojų gerbiamų asmenų. Tačiau kandidatų iškėlimas vyko labai vangiai.

Netinkamas laikas balsavimui

Rinkimai irgi nebuvo tinkamai suorganizuoti. Prastai pasirinktas laikas: darbo dienomis nuo 13 iki 16 val. Tad logiška, kad atėjo balsuoti vos keliasdešimt rinkėjų.

Seniūnija argumentavo, kad po darbo valandų ji nedirba. Bet kodėl kitais atvejais savivaldybės administracija puikiai suorganizuodavo gyventojų susirinkimus pasibaigus darbo dienai, kaip pvz. dėl namų renovacijos.

Galima buvo rinkimus pratęsti ir po darbo valandų, numatyti galimybę prabalsuoti iš anksto. Už kiekvieną seniūnaitiją buvo galima balsuoti tik vieną nustatytą dieną, nors rinkimai truko bene 2 savaites. Jeigu būtų buvęs bendras balsavimo laikas – taip pat kur kas daugiau gyventojų būtų spėję išreikšti nuomonę.

Pirmoji užduotis – dėl žaidimų aikštelių

Nors įstatymai dėl seniūnaičių veiklos ir nėra iki galo tobuli, nors seniūnaičių rinkimams savivaldybė nepasiruošė atsakingai, siūlau nepalikti išrinktų seniūnaičių likimo valiai, o palaikyti juos tiek iš miesto seniūnijos pusės, tiek ir pačių gyventojų aktyvumu.

Jeigu norime jų aktyvios veiklos, jeigu norime jų kasmetinės solidžios ataskaitos apie nuveiktus darbus, rezultatų ir rajono gyventojų pasitikėjimo -  duokime seniūnaičiams veiklos įrankius.

Mano pasiūlymas - pats pirmas darbas naujai išrinktiems miesto seniūnaičiams galėtų būti vieno tarybos sprendimo įgyvendinimas.

Artimiausiame, rugsėjo mėnesio savivaldybės taryboje bus priimtas sprendimas skirti 32 tūkst. Lt įrengti mieste sporto/žaidimo aikšteles.

Kokioje vietoje jas įrengsime, greičiausiai spręs miesto seniūnas ar savivaldybės miesto reikalų komitetas. Tačiau kam tuomet seniūnaičiai? Gal duokime iniciatyvą ir sprendimus priimti artimiausiems gyventojų atstovams? Padiskutuos, įvertins esamą situaciją ir visi 13 miesto seniūnaičių nuspręs, kurioje vietoje ši aikštelė ar kelios jos būtų patraukliausios ir reikalingiausios.

Tikiuosi, kad miesto seniūnas Valerijus Krugliakovas neignoruos šio pasiūlymo ir miesto seniūnaičius pakvies į pasitarimą bei suteiks jiems sprendimo laisvę. O vėliau šie seniūnaičiai bus puikūs seniūno ir mero pagalbininkai rengiant miesto apžiūras, prisidedant prie miesto kultūrinių bei sportinių renginių organizavimo.

Manau, kad tik kartu dirbant, vietos valdžiai padedant ir girdint seniūnaičius, o šiems atliekant savo kaimynų atstovų vaidmenį – atsiras visų gyventojų pasitikėjimas ir supratimas apie seniūnaičių veiklą. Tuomet galėsime tikėtis, kad po kelių metų įvyksiantys jau nauji miesto seniūnaičių rinkimai pranoks šiuos ir kandidatų gausa, ir rinkėjų aktyvumu.