Ar galima aukoti kraujo jaučiant alergijos požymius? Tai vienas dažniausių klausimų, kurį pavasarį užduoda gyventojai, pradėjus žydėti augalams ir ore padaugėjus žiedadulkių. Šiuo laikotarpiu vis daugiau žmonių susiduria su sezoninės alergijos simptomais. NKC informuoja, kad donorystė galima, jei simptomai yra lengvi ir žmogus jaučiasi gerai, o donorystę rekomenduojama atidėti pablogėjus savijautai, atsiradus dusuliui ar karščiavimui. Jei vartojami vaistai, prieš donorystę rekomenduojama pasikonsultuoti su NKC gydytoju.
Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai.
Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama.
NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.
Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes.
„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.
Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis.
D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.
„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas.
NKC taip pat primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
NKC inf.
