Dainius Budrys, UAB "Rail Baltica statyba" direktorius:
Jonavos r. sav. rytinėje teritorijoje Rail Baltica trasa buvo nustatyta AECOM parengtoje Rail Baltica studijoje (2011 m.), kuriai iš karto buvo pritarta trijų Baltijos šalių ministrų pirmininkų, tokių atveju nepaliekant galimybės įvertinti savivaldybių ir šalies institucijoms, atsakingoms už aplinkosaugą, infrastruktūrą, teritorijų plėtrą, kt. Pažymėtina, kad, rengiant minėtą galimybių studiją, kertančią tris Baltijos šalis, poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tuo labiau tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas, nors tai ir yra numatyta tiek ES, tiek šalies teisės aktuose.
Rail Baltica projektas, įskaitant Rail Baltica geležinkelio linijos trasą, labiausiai buvo grindžiamas ekonominiais skaičiavimais, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, geologines bei inžinerines sąlygas. Dėl to 2013 m. buvo parengtas Rail Baltica trasos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (rengėjas: Sweco Lietuva), kuriuo ir buvo palyginta AECOM galimybių studijoje nurodyta trasa ir šalies bendrajame plane nurodyta Rail Baltica trasa per Šiaulius. Palyginimas buvo atliktas daugiakriterinės analizės metodu, vertinančiu galimas trasos pasekmes visais įmanomais aspektais, įskaitant darnios teritorijų plėtros, aplinkosauginius, geologinius ir kt. aspektus. Jau tada, rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, nustatyta, kad trasa rytinėje Jonavos r. sav. turi būti tikslinama, kadangi ji suplanuota per Neries ir Šventosios upių santaką, į kurios teritoriją patenka net dvi europinės svarbos Natura 2000 teritorijos. Minėtą tikslinimą patvirtino ir Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos nuomone, kad Neries ir Šventosios upių santakos teritorija netinkama ne tik dėl dviejų Natura 2000 teritorijų, bet ir dėl minėtų upių slėniuose vyraujančių nestabilių grunto paviršių, visiškai netinkamų Rail Baltica vėžės statybai, kuria planuojamas iki 240 km/val. traukinių greitis.
Jau rengiant Rail Baltica trasos specialųjį planą, pastarojo nustatė, kad, negana to, jog rytinėje Jonavos r. sav. teritorijoje yra dvi Natura 2000 teritorijos, nestabilūs Neries ir Šventosios upių santakos gruntai, čia taip pat dar yra ir Gaižiūnų poligonas Rukloje. Minėtas poligonas, pasirodo, taip pat kertamas AECOM 2011 m. studijoje nurodytos ir trijų Baltijos šalių ministrų pirmininkų patvirtintos trasos. Deja, atsižvelgiant į itin sunkią geopolitinę situaciją, kardinaliai skirtingą nei 2011 m., šiandien tiek Gaižiūnų poligono teritorijos, tiek ir jo prieigose esančių numatytų poligono plėtros teritorijų kirtimas neįsivaizduojamas. Dėl šių priežasčių specialiojo plano rengėjai, ieškodami racionalios trasos alternatyvų, pasirinko vakarinę Jonavos r. sav. teritoriją. Trasos iškėlimas į gretimą Ukmergės r. sav. teritoriją ar kt. sav. teritoriją nesvarstomas, kadangi ES planuose jau yra tiksliai užfiksuotos savivaldybės, kurių teritorijas kirs Rail Baltica trasa.
Rimantas Sinkevičius, LR Seimo narys, Susisiekimo ministras:
Ne tik kaip susisiekimo ministras, bet kaip jonavietis akylai seku Rail Baltica projekto įgyvendinimą Jonavoje. Žmonių interesai nėra nustumiami į šalį, šiuo klausimu nuolat bendraujama su savivaldybe. Tą iliustruoja ir pastarosiomis dienomis savivaldybės suformuotas ir šiuo metu svarstomas siūlymas koreguoti vėžės kryptį ties Ragožių kaimu bei noras įkurdinti geležinkelių depą Jonavoje. Taigi, net vasaros laiku, kai institucijose paprastai nemažai specialistų atostogauja, procesas vyksta aktyviai.
Nenoriu, kad žmonės būtų klaidinami ir kurstomi Ral Baltica klausimu. Noriu pažymėti keletą reikšmingų faktų. Pirmiausia, Rail Baltica trasa planuojama prižiūrint ir kontroliuojant visoms šalies ministerijoms (Aplinkos ministerijai, Sveikatos ministerijai, Kultūros ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Energetikos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, kt. ministerijoms) ir joms pavaldžioms institucijoms. Pavieniai, nekontroliuojami ir nesuderinti sprendimai nėra priimami.
Rail Baltica trasa nebus tiesiama per gyvenamąsias teritorijas, t.y. kaimus, miestus ir miestelius. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog Rail Baltica trasa Jonavos r. sav. teritorijoje bus iki 70-100 m pločio, o ne 2 km pločio, todėl Jonavos r. sav. bendrojo plano sprendiniais suplanuotos teritorijos plėtros bus pažeistos minimaliai. Taip pat norėtume paprašyti gyventojų suprasti ir šalies tikslus, kurie bet kuriuo atveju yra ir kiekvieno gyventojo pagrindiniai tikslai. Minėtas supratimas ir yra pagrįstas teritorijų planavimo dokumentų eiliškumu, kad ypatingos svarbos specialieji planai yra svarbesni už pavienių žemės sklypų detaliuosius planus. Esant tokiems tikslų nesutapimams ar lūkesčių praradimo kompensavimui ir bus išperkami žemės sklypai nustatyta tvarka.
Svarbu pabrėžti, kad lygiagrečiai specialiojo plano rengimui vykdomas poveikio aplinkai vertinimas, kurio tikslas - neleisti jokių Rail Baltica projekto veiklų (statybos ir eksploatacijos metu), kurios turėtų neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Taip pat vykdomas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas, kurio tikslas - sumažinti vienos šalies neigiamą poveikį kitos šalies aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Vykdomos visos įmanomos visuomenės informavimo veiklos ir sudaromos visos sąlygos visuomenės dalyvavimui tiek specialiojo plano, tiek poveikio aplinkai vertinimo procese. Visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl specialiojo plano ir poveikio aplinkai vertinimo viso specialiojo plano ir poveikio aplinkai vertinimo metu.
Rail Baltica vėžė – saugus projektas. Jo kontekste bus sukuriamos naujos darbo vietos, pritraukiamos naujos investicijos, tokiu būdu gerinamos Jonavos r. sav. gyventojų gyvenimo kokybės ir judumo sąlygos.
Noriu pakviesti gyventojus aktyviai dalyvauti Rail Baltica trasos planavimo ir jos poveikio aplinkai vertinimo procese, kad ateityje turėtume racionaliausią trasos variantą Jonavos r. sav. teritorijoje tiek šalies, tiek rajono, tiek kiekvieno gyventojo atžvilgiu.
Užs.Nr. 147
