Praėjusį savaitgalį Jonavos miesto šventės metu buvo apdovanoti konkurso „Sukurta Jonavoje“ laimėtojai. Šįkart aukso medaliai įteikti trims, skirtingus verslus puoselėjančioms moterims, tarp kurių ir jonavietė Elmyra Tamkevičienė. Moters valdomai UAB „IT trade“ laimėjimą atnešė MarciPana fragrances namų kvapas „Tabakas ir ąžuolas“, kuris, kaip sako pati E. Tamkevičienė, apjungė keturias jos aistras: meilę kūrybai, mineralogijai, rašymui bei nebanaliems ir sudėtimi turtingiems kvapams. 

Norėjosi imtis kažko naujo

E. Tamkevičienė jau daugiau nei 7–erius metus gamina rankų darbo papuošalus iš natūralių mineralų, kuriuos puošia „MarciPanos“ prekybinio ženklo logotipas. Šalia to, moteris rašo straipsnius jai priklausančiame informaciniame/reklaminiame portale, viena tvarkosi Jonavoje, Sodų g. 28, įsikūrusioje šventinės atributikos ir dovanų parduotuvėje bei valdo keturias elektronines parduotuves. Pastarosiose siūloma įsigyti papuošalų gamybai reikalingų  medžiagų, prekių bei dovanų krikštynoms, kitoms šventėms. 

Jonavietės žodžiais tariant, pasukus nuosavo verslo keliu, veiklos jai niekada netrūko, tačiau nuolatinis noras sukurti ką nors naujo, vertė ją svarstyti apie dar neišbandyto kelio paieškas.

„Ir man padėjo koronavirusas... Susirgusi juo netekau uoslės, skonio. Kadangi nuo vaikystės turėjau tokį jautrų kvapų pojūtį, kad tėvus aplankiusį, skaniai pasikvėpinusį žmogų galėjau iškart įsimylėti, o ypač – vyrą (aut. past. šypsosi), uoslės praradimas man buvo didelė trauma.

Laimei, viskas atsistatė dar ir su kaupu: jei iki tol turėjau jautrią uoslę, tai po pilno pasveikimo ji tapo dvigubai jautresnė. Pradėjau domėtis kvapų sudėtimi, jų terapija, išmokau netgi atskirti ir išvardinti pro šalį praėjusio žmogaus kvepalų sudėtines dalis.

Be uoslės praradimo, koronavirusas man atnešė ir nemigą. Nemiegant naktimis galvoje virdavo tiek daug minčių, kad vieną naktį man tiesiog kilo mintis sukurti savo namų kvapų liniją“, – paklausta apie tai, kas paskatino ją imtis namų kvapų gamybos, kalbėjo jonavietė.

_{E. Tamkevičienė - šalia savo parduotuvės Sodų gatvėje.}

Dėmesys visumai

Šiuo metu MarciPana fragrances namų kvapų linijoje yra keletas skirtingų aromatų. Kaip vyksta jų kūryba?

„Susiperku skirtingas kvapų esencijas, kurtas profesionalių parfumerių, kurių pasirinkimas šiais laikais yra begalinis ir maišau su ekologiška, specialiai namų kvapams gaminama baze. Čia ne jokia paslaptis, kad taip daro daugybė kvepalų gamintojų.

Mano tikslas buvo sukurti ne visiškai naują aromatą, o gaminio visumą – norėjosi, kad jis būtų originaliai supakuotas bei apjungtų meilę ne tik kvapams, bet ir pačiai kūrybai, papuošalų gamybai, rašymui.

Kiek save pamenu, pagaminus naują papuošalą, negalėdavau jo paviešinti „Facebook“ ar „Instagrame“, jei neparašydavau jam skirtos istorijos.  Taip mano „Facebook" paskyra, pavadinta „MarciPanos“ vardu, virto tarsi saviraiškos forma. Joje papuošalai persipina su įdomiomis istorijomis iš asmeninio gyvenimo ar kasdienėmis patirtimis. Manau, kad dalis žmonių „MarciPaną“ pamilo būtent dėl šių istorijų. Būdavo, kad jei kurį laiką nieko neparašau, klientės klausia kas nutiko, kodėl nebekeliu postų, pridurdamos, jog pasiilgo mano tekstų. Su mano namų kvapais tas pats: kiekvienas jų internetinėje parduotuvėje pristatomas su istorija“, – kalbėjo jonavietė.

Namų kvapų dėžutėse kiekvienas pirkėjas randa ir knygos skirtuką su jos kurtomis eilėmis. Patys buteliukai dekoruoti akmens karoliukais, kuriuos galima nešioti kaip apyrankę.

„Ant buteliukų dangtelių yra mineralai, kurie lengvai nusilupa ir pasideda šalia kvapų indelio kaip dekoras. Kiekvienas mineralas parinktas pasitelkiant sukauptas žinias apie minerologiją ir atsižvelgiant į jo sąvybes, skleidžiamą energetiką. Na, čia jau pagal mano pajautimą... 

Pavyzdžiui, konkursui pristatyto kvapo „Tabakas ir ąžuolas“ buteliuką papuošė turmalinas. Jis valo aurą, aplinką. Tai yra mineralas, tinkantis visiems vyriškiems meridianams. Dėl to jis priderintas prie stipresnio kvapo“, – pasakojo jonavietė.

_{E. Tamkevičienės namų kvapų linijoje - keli skirtingi aromatai.} 

Nuo papuošalų kūrybos iki mineralogijos

Pasiteiravus, kas paskatino ją domėtis mineralogija, M. Tamkevičienė prisimena savo kaip verslininkės kelio pradžią.

„Tai, be abejonių, siejasi su mano papuošalų kūryba. Iki jos dirbau samdomą ir pakankamai gerai apmokamą darbą. Kadangi mėgau puoštis, domėjausi papuošalų kūrėjais, kurie prekiavo savo kurtais papuošalais, o jie buvo tikrai nepigūs.

Kadangi esu kūrybiškas žmogus, nusprendžiau pati sau susiverti kelis papuošalus.  Viskas prasidėjo nuo labai mažo startinio paketo, bet kai pradėjau prekiauti savo kūriniais, pardavimai sekėsi nuo pirmų papuošalų.  Matyt, kad pataikiau ant bangos, kai tokio tipo gaminiai buvo labai paklausūs ir nebuvo didelės konkurencijos.

Pradėjo plaukti nemažos pajamos,  iš kurių galėjau laisvai pragyventi. Nebespėjau kurti, tad išėjau iš tuometinio samdomo darbo. 
Prekybos apimtims tik augant, vis didėjo išlaidos, skirtos priemonių kūrybai įsigyti. Ieškojau nišų, kur galėčiau jų nusipirkti pigiau.

Vieną vakarą, tiesiog besišnekučiuodamos su kaimyne, kuri man tuo metu padėjo kurti papuošalus, lyg juokais, lyg rimtai pasvajojome, kad vieną dieną reikėtų nuskristi į Kiniją. Tą patį vakarą jau turėjome bilietus...

Kinijoje radome tiekėjus, susitarėme dėl užsakymų. Žinoma, toje kelionėje buvo daug visko. Netrūko streso, ašarų ir nusivylimų, bet tada supratau, kad jei sugebėjau išskristi su drauge į Kiniją, palikusi mažą vaiką vyrui, aš galiu viską“, – kalbėjo moteris.

Atsivežusi mineralus iš Kinijos, E. Tamkevičienė domėjosi jų radimvietėmis bei kaupė žinias apie jų ezoterines savybes. 

„Aš negalėjau prekiauti tuo, apie ką nežinau pati. Rinkau daug įvairiapusiškos informacijos apie mineralus, bet tai dariau ne tik dėl to, kad reikėjo - man tai buvo be galo įdomu. 

Vienu metu netgi rengiau papuošalų kūrybos mokymus. Jų tikslas buvo ne tik išmokyti susiverti sau apyrankę, bet ir padėti atskirti, kurie mineralai yra tikri, kurie – ne. Negalėdavau patylėti, kai matydavau, kad stiklas ar presuotos akmens dulkės, sumaišytos su derva, parduodami kaip natūralūs mineralai. Ne viename puslapyje esu pakomentavusi, kad aprašymas neatitinka tikrovės. Ne vienas jų mane ir užblokavo. Turbūt esu užblokuota didelio skaičiaus prekeivių bei kūrėjų (aut. past. šypsosi).

Jei viską apibendrinus, mano galva, tu negali siūlyti kitiems to, kuo pats netiki“, – kalbėjo E. Tamkevičienė. 

_{Laimėjimą pelnęs gaminys.} 

Visiškai nesitikėjo 

Paklausta apie apsisprendimą dalyvauti Jonavos rajono savivaldybės bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialo organizuojame konkurse, E. Tamkevičienė pripažįsta, kad norą pristatyti savo gaminį lydėjo ir abejonės. 

„Žinojau apie konkursą „Sukurta Jonavoje“ iš anksčiau, bet aš perfekcionistė... Svarsčiau, kad gal dar per anksti, nes gaminį reikia tobulinti. Ir išties reikia... Pakuotėje dar trūksta mineralų aprašymo. Visgi, sulaukusi KPPAR vadovės paraginimo dalyvauti jau šiais metais, taip ir padariau. 

Laimėjimo visiškai nesitikėjau, kas lėmė tai, jog negalėjau dalyvauti šventėje, kai buvo įteikti apdovanojimai – iki sužinojimo apie laimėjimą buvau sumokėjusi už vietą prekybai kitame mieste vykstančiame festivalyje, tad apdovanojimą atsiėmė tėtis. 

Neslėpsiu, suvokusi, kad negalėsiu būti  šventėje, tikrai nuliūdau“, – apgailestavo M. Tamkevičienė.

_{Konkurse ,,Sukurta Jonavoje" laimėtas aukso medalis.}

Dėmesio lavina

Moteris pastebėjo, kad dalyvavimas „Sukurta Jonavoje“ konkurse iškart atnešė apčiuopiamos naudos jos verslui. 

„Tą dieną, kai viešai buvo paskelbti laimėtojai, pajutau didelį žmonių susidomėjimą. Pamenu – dirbu savo parduotuvėlėje, dar nežinodama, kad aš – viena iš nugalėtojų ir nesuprantu, kodėl taip nenumaldomai pypsi telefonas. Paėmusi jį į rankas, pamačiau daug sveikinimų, klausimų  kur rasti mano parduotuvę ir įsigyti namų kvapų. Netrukus sulaukiau ir užsakymų, kurių skaičius po konkurso tikrai išaugo. 

Susidomėjimas produktu buvo akivaizdus. Sakiau vyrui, kad įžnybtų man, nes buvo sunku patikėti tuo, kas vyksta.
Galiu pasidžiaugti, kad šie metai man - laimėjimų metai. Žiemą dalyvavau konkurse, kai Jonavoje buvo renkama gražiausia eglutė eglučių miestelyje. Šiam konkursui buvau pagaminusi eglutę – angelą, kuris man atnešė antrąją vietą. 

Labai džiaugiausi ir angelo laimėjimu, nes į tą kūrinį įdėjau beprotiškai daug darbo. Jis man buvo pirmasis įrodymas, kad viešumas turi milžinišką galią – jau tada pajaučiau didesnį susidomėjimą savo gaminiais bei veikla“, – kalbėjo M. Tamkevičienė.

_{E. Tamkevičienės sukurta eglutė - angelas. Ši dekoracija pelnė antrąją vietą gražiausios Jonavos eglučių miestelio puošmenos konkurse.}

Iki laimėjimo – sunkiu darbu

Moteris tiki, kad visa tai yra pagaliau atėjęs atpildas už ilgą, bei nuoširdų darbą.  

„Visada dirbau sunkiai. Būdavo, kad nemiegodavau ir iki 2 ar 4 nakties, o vienu metu dar mažą vaiką auginau, prie kurio tekdavo anksti keltis. Žinoma, vyras, daug padėjo. Jis padeda ir dabar: rūpinasi vakarais vaiku, kiek moka ir gali – buitimi.  Nepaisant to, daug metų „variau“ negailėdama savęs...

Dažnai išgirstu, kad žmonės nori savo verslo, nes jis neva atneš gerus pinigus, bus galima dirbti tik sau, būti sau vieninteliu viršininku ir viskas bus labai lengva. Galiu pasakyti, kad nė velnio... Jei nori, kad tau pasisektų, turi dirbti kaip arklys, o naudos nebūtinai iškarto gausi. 

O dabar su laimėjimu, lyg koks viesulas, lyg šviesa tunelio gale, atėjo pripažinimas ir gražus dėmesys. Pagalvojau, kad pagaliau tas mano sunkus darbas davė vaisių, tapau pastebėta, išgirsta, įvertinta.

Jausmas – be galo geras“, – teigė jonavietė, čia pat pridurdama, kad net prisimindama didžiausius sunkumus, ji, visgi, nei kiek nesigaili ėmusis nuosavo verslo. 

Viskas taip, kaip turėjo būti

„Žinoma, būna momentų, kai norisi verkti, apima nerimas, nes kelias nebuvo ir nėra lengvas, bet nenorėčiau nieko keisti. 
Aš tikiu, kad kiekvienam yra skirti savi išbandymai bei suklūpimai, savi iššūkiai, savos pamokos ir savi laipteliai, kuriais lipama aukštyn. 
Galiu pasakyti, kad aš esu laiminga būdama ten, kur dabar esu.

Neabejoju, kad tam, jog verslas būtų sėkmingas, svarbiausia - turėti vidinį užsidegimą. Jei tu kiekvieną sekmadienį dejuoji, kad ryt vėl pirmadienis ir reikia į darbą – nieko nebus.

Neneigsiu – būna ir man, kai tokių minčių kyla visapusiškai sunkiais momentais, bet jei nuolat...“, – sakė E. Tamkevičienė. 

_{E. Tamkevičienė su vyru ir jaunesniuoju sūnumi.}

Apie užsidegimo kurstymą

Na, o vidinį jonavietės užsidegimą pakursto ne tik asmeninės savybės, bet ir karts nuo karto iššaukiamas adrenalino jausmas bei kovos menų sporto treniruotės su asmeniniu treneriu. 

„Nuo vaikystės nenustygdavau vietoje: einu, griūnu, keliuosi, vėl bėgu...Tas išlikę iki dabar. 

Esu adrenalino fanatikė: karts nuo karto man reikia „nunulinti“ savo smegenis nušokant su guma nuo tilto, praskrendant parasparniu, pasivažinėjant bekelėmis su keturračiais ar išbandant aukščiausius atrakciono parko kalnelius. 

Tiesa, galima pajuokauti, kad ant senatvės jau ir traumų neišvengiu: neseniai taip nukritau su elektriniu paspirtuku, jog randai ant veido liks ilgam, o čiuoždama vandens atrakcionu, susilaužiau uodegikaulį.

Bet aš džiaugiuosi, kad esu tokia, kokia esu. Už tai turėčiau padėkoti tėveliams. Mano kūrybiškumas, perfekcionizmas, dėmesys kiekvienai detalei – iš jų. Mama, kiek pamenu nuolat užsiimdavo rankdarbiais: mezgė, siuvo, siuvinėjo ir tai daro iki šiol. Žinoma, tas smulkmeniškumas ar perfekcionizmas kartais gali būti duotybė, o kartais karma: santykiuose su manimi nėra lengva.

Dėl to esu labai dėkinga ir savo vyrui, kuris mane supranta, palaiko, o prireikus ir ,,nuleidžia ant žemės“ primindamas, kad kartais reikia leisti sau mėgautis gyvenimu ir lėtesniu tempu“, – pokalbio pabaigoje sakė E. Tamkevičienė. 

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė