Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Saulius Mocevičius susitiko su Susisiekimo ministerijos ir AB „LTG Infra“ atstovais.

Vykstant viešoms diskusijoms dėl valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformos, Susisiekimo ministerijos ir AB „LTG Infra“ atstovai buvo išreiškę susirūpinimą, ar planuojami pokyčiai neapsunkins ypatingos valstybinės svarbos projektų („Rail Baltica“ ir kitų), kuriems įgyvendinti laiku būtinas sklandus žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

Pasak S. Mocevičiaus, Seimas pritarė žemėtvarkos reformos vykdymui dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perims NŽT pavaldumą su visomis šiuo metu vykdomomis funkcijomis. Valstybinės žemės valdymas savivaldai bus perduotas antrajame etape – nuo 2024 m. sausio 1 d.

NŽT vadovo teigimu, iki 2024 m. pradžios nebus jokių esminių pokyčių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese. Esminiai pasikeitimai galimi tik perėjus prie antrojo reformos etapo, kai dalis dabartinių NŽT funkcijų bus patikėta savivaldybėms.   

S. Mocevičius pažymėjo, kad siekdama užtikrinti tinkamą antrojo etapo įgyvendinimą Aplinkos ministerija planuoja burti darbo grupę, į kurią bus kviečiami NŽT ir kitų suinteresuotų institucijų (kitų ministerijų, asociacijų ir pan.) atstovai. Suinteresuotos šalys galės teikti pastabas ir pasiūlymus rengiant antrojo etapo teisės aktų projektus. Taigi aktyvus ir konstruktyvus įvairių suinteresuotų šalių įsitraukimas į diskusijas bus ypač svarbus siekiant surasti optimaliausius sprendimus dėl kokybinių procedūrų ir funkcijų pokyčių, kurie geriausiai  atlieptų valstybės, savivaldos, verslo ir visos visuomenės poreikius ir lūkesčius. 

NŽT inf.