Vasario 26 dieną Konstitucinis Teismas pradeda nagrinėti bylą, kurioje bus sprendžiama, ar Respublikos Prezidento dekretai, kuriais buvo patvirtinta 12 ministrų sudaryta Vyriausybė, neprieštarauja Konstitucijai.

Byla nagrinėjama pagal sujungtus Seimo narių grupių prašymus. Parlamentarai ginčija 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. Prezidento dekretus, kuriais buvo patvirtintos Vyriausybės, sudarytos ne iš visų ministerijoms vadovauti reikalingų ministrų.

Pagal Vyriausybės įstatymą Lietuvoje yra 14 ministerijų. Tačiau ginčijamais dekretais buvo patvirtinta Vyriausybė, kurią sudarė 12 ministrų.

Seimo narių teigimu, tokia situacija neatitinka Konstitucijos nuostatų.

„Konstitucija nenumato Vyriausybės sudėties formavimo atskirais etapais“, – teigiama pareiškėjų kreipimesi į Konstitucinį Teismą. Anot jų, patvirtinti tik dalį ministrų, o likusius skirti vėliau, pagal Konstituciją yra netoleruotina.

Pareiškėjai remiasi Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu, kuris numato, kad Prezidentas, Seimo pritarimu, skiria Ministrą Pirmininką ir tvirtina Vyriausybės sudėtį. Taip pat 92 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę.

Seimo narių vertinimu, šis 15 dienų terminas reiškia pareigą per nustatytą laiką patvirtinti visą Vyriausybės sudėtį, o ne tik jos dalį.

„Respublikos Prezidentas privalo patvirtinti visos sudėties Vyriausybę (Vyriausybę in corpore), kad ši galėtų gauti įgaliojimus veikti“, – pabrėžia pareiškėjai.

Jų argumentai grindžiami ir Konstitucinio Teismo suformuota doktrina dėl Seimo pasitikėjimo Vyriausybe principo. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Vyriausybė įgyja įgaliojimus veikti kaip vientisas politinis organas, todėl, pareiškėjų nuomone, ji turi būti patvirtinta visa sudėtimi.

Parlamentarai taip pat akcentuoja, kad, skirtingai nei Seimo atveju – kai Konstitucijoje aiškiai nustatyta, jog Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta ne mažiau kaip 3/5 narių – dėl Vyriausybės sudėties jokių išlygų ar galimybės veikti nepilnos sudėties Konstitucijoje nėra numatyta.

Be to, pareiškėjų vertinimu, priimant ginčijamus dekretus galėjo būti pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai. Anot jų, visos valdžios institucijos privalo veikti tik Konstitucijos ir įstatymų pagrindu bei neviršyti suteiktų įgaliojimų.

Seimo nariai taip pat teigia, kad Prezidento dekretai galėjo prieštarauti ir Vyriausybės įstatymo nuostatoms, kurios nustato 14 ministerijų skaičių bei pakartoja Konstitucijoje įtvirtintą Vyriausybės pristatymo Seimui tvarką.

Konstitucinis Teismas bylą pradeda nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jo sprendimas turės reikšmės aiškinant, ar Lietuvoje galima tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę ir ar toks modelis neprieštarauja Konstitucijai.

Prašymų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje: https://lrkt.lt/data/public/uploads/2025/01/23_2024.pdf;  https://lrkt.lt/data/public/uploads/2025/09/kreipimasis-i-konstitucini-teisma_2025-09-23.pdf.