Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka rugsėjo 7 d. pristatė dešimtąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurioje kalbėta apie ateities pedagogiką, jos kaitą lemiančius iššūkius ir ugdymo ateičiai tikslus.

Diskusijos dalyviai pasidalijo savo įžvalgomis, kokia yra Lietuvos pedagogikos ateitis ir kokia pedagogika yra reikalinga ateičiai. Švietimo politika – viena pamatinių valstybės politikos krypčių, todėl kalbant apie valstybės ateitį neišvengiamai turime kalbėti apie švietimą bei kokia yra valstybės švietimo vizija ateities piliečiui. Sutarta, kad švietimas – tai nėra disciplina, tai valstybės, visuomenės centras ir ateitis. Reikalinga apsibrėžti, kokia yra Lietuvos švietimo vizija, kokios visuomenės mes siekiame ilgalaikėje perspektyvoje ir ant tų pamatų konstruoti valstybės švietimo politiką ir jos turinį.

Diskusijoje dalyvavęs tarptautinis ekspertas – EBPO Ugdymo tyrimų ir inovacijų centro analitikas Markas Fuster-Rabela (Marc Fuster-Rabella) – apžvelgė pasaulines švietimo aplinkos tendencijas, pabrėždamas, kad tokie pokyčiai kaip žinių demonopolizavimas, pasaulio ekologinio balanso pažeidimai verčia permąstyti tiek mokyklos modelį, tiek ugdymo turinį.

Dublino universiteto Ugdymo instituto dekanė Anė Lūnei (Anne Looney) akcentavo, kad stipri valia, drąsūs veiksmai ir į žmones sutelkta vizija švietimo srityje lėmė sėkmingą Airijos visuomenės ir ekonomikos transformaciją. „1973 metais mūsų vyriausybė suteikė prioritetą investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, tuo metu Graikijoje prioritetas buvo investicijos į infrastruktūrą. <...> Po dviejų dešimtmečių Airija turėjo daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir prastą infrastruktūrą. Graikija turėjo geresnę infrastruktūrą, tačiau neinvestavo į žmogiškąjį kapitalą, ir mūsų šalių raidos rezultatai šiandien yra labai skirtingi“, – lygino Dublino universiteto dekanė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad viena svarbiausių ministerijos užduočių šiai dienai yra spręsti socialinės atskirties problemas, pasireiškiančias švietimo sistemoje. „Visa ministerijos darbotvarkė yra nukreipta ta linkme, kad būtų sudarytos geriausios galimybės kiekvienam mokytis pagal savo gebėjimus ir pasiekti geriausius rezultatus. <...> Norime, kad tie mokinių pasiekimai nepriklausytų nuo šeimos socialinės padėties, ką šiandien rodo egzaminų rezultatai“, – teigė viceministras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė pabrėžė, kad dabartinė švietimo politika, susitelkusi į einamųjų uždavinių sprendimą, prarado ryšį su ugdymo filosofijos pagrindais, ir kvietė parengti naują šalies švietimo viziją.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad ateities pedagogika turėtų būti orientuota ne į kvalifikacijas, o į išsilavinimą, ir vadovautis ateities Lietuvos piliečio vizija. „Aš keliu klausimą: o kokį matome ateityje Lietuvos Respublikos pilietį arba Lietuvoje gyvenantį asmenį? Neatsakius į šį klausimą, mano nuomone, tiems sprendimams, kuriuos šiandien priimame švietimo srityje, gresia laikinumas“, –  sakė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

VU profesorius, filosofas Kristupas Sabolius, tardamas, kad ateitis yra pernelyg neapibrėžta, kad jai pasirengti padėtų disciplininis mąstymas. Todėl ateities ugdymas ir jam vadovaujantis mokytojas turi sujungti atskiras žinių sritis, mokinyje pažadinti pažinimo aistrą. „Švietimas, pedagogika nėra atskira disciplina, tai – mūsų visuomenės centras“, – teigė filosofas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, VU Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, VDU Švietimo akademijos vicekanclerė Lina Kaminskienė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentės Eglė Pranckūnienė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktorė Jolanta Urbanovič.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas Giedrius Viliūnas. 

Seimo Ateities komitetas tęs Lietuvos švietimo politikos ateities klausimo svarstymą Seimo V (rudens) sesijoje.

 Ateities komiteto biuro inf.