Šiais metais, spustelėjus šaltukui, Jonavos rajone nuo sausio 1 iki 21 dienos kilo 15 gaisrų, tuo tarpu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – tik 7 gaisrai. Pusę šių gaisrų kilo gyvenamajame būste. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje daugiausia dega gyvenamosios paskirties pastatų, o 97 procentai gaisruose žuvusių žmonių sudega individualiuose bei daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Kyla klausimas, ar mūsų būstas saugus gaisro atžvilgiu, ar mes saugūs jame gyvendami? Ten, kur privatus būstas, saugumas baigiasi. Ironiška, bet, pabendravus su gyventojais atsiskleidžia tokia situacija: „Mano namai – mano tvirtovė“. Statistika rodo, kad dėl elementarių gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų ši tvirtovė skaudžiai subyra, o kartu pasiima ir jame gyvenusį šeimininką ar šeimos narius. Pirmosiomis šių metų savaitėmis vien Kauno apskrityje gaisruose žuvo 7 žmonės. Tai labai skaudūs statistiniai duomenys.
Šių metų sausio mėnesį Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais bei seniūnijų socialiniais darbuotojais lankėsi Dumsių ir Šilų seniūnijose esančiuose gyvenamuosiuose būstuose, kur gyvena socialinės rizikos bei socialiai remtinos šeimos. Šių apsilankymų tikslas – įvertinti, ar būstai saugūs gaisrinės saugos atžvilgiu, ar juose gyvenantys žmonės tinkamai įsirengę kietojo kuro krosnis ir dūmtraukius, ar tvarkinga būstų elektros instaliacija? Aplankytos 26 šeimos. Labai apmaudu, tačiau visos aplankytos šeimos gyvena nesaugiai gaisro atžvilgiu. Kietojo kuro krosnys ir dūmtraukiai minėtuose būstuose netvarkingi, o jų eksploatavimas bet kuriuo metu gali sukelti gaisrą.
Dauguma gyventojų nesilaiko elementarių gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų bei lengvabūdiškai žiūri į gaisro kilimo pavojų: malkas džiovina tiesiog ant besikūrenančios krosnies, o liepsnos liežuviai dažnai prasiskverbia pro neužtaisytus plyšius. Vienas kitas „drąsesnis“ gyventojas į pareigūnų pastabas atšauna paprastai: „Ko rūpinatės, čia gi mano turtas sudegs, ne jūsų". Ir tai žodžiai tėvo, kurio keturi mažamečiai vaikai kitame kambaryje klausosi mūsų pokalbio. Saugumas daugeliui gyventojų lieka prabangos dalyku. Nors daugelyje aplankytų socialinės rizikos šeimų prabangos dalykas „investicijos“ į alkoholį. Kai kuriuose būstuose valstybės lėšomis jau anksčiau buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurių pagrindinė paskirtis – informuoti gyventojus apie gaisrą ar jo kilimo pavojų. Tačiau nė vienas iš įrengtų detektorių neveikė. Dalis detektorių tiesiog sugadinti arba pasibaigęs elemento veikimas. Populiariausi atsakymai – „neturim pinigų elementui nusipirkti“, „nežinom kur jį įsigyti“.
Nesinori daryti išvadų, tačiau po apsilankymo gyvenamuosiuose namuose darytinos tam tikros prielaidos, jog ne finansinė gyventojų padėtis lemia prastą priešgaisrinę patalpų būklę ar tam tikrų institucijų mažas dėmesys šių šeimų gyvensenai, o šių gyventojų požiūris ir motyvacijos stoka rūpintis savo turtu, o svarbiausia – savo artimųjų sveikata ir gyvybe. Nejaugi motyvacija atsiranda tik įvykus nelaimei artimoje aplinkoje?
Gyventojams norime priminti, kad autonominis dūmų detektorius namuose bus patikimai sargas apsaugos nuo ugnies ne tik turtą, bet ir apsaugos jūsų artimųjų sveikatą bei gyvybę. Pasirūpinkite, kad namuose šilumą skleidžiantys įrenginiai būtų techniškai tvarkingi bei saugiai eksploatuojami. Neperkaitinkite kūrenamų krosnių, užtaisykite atsiradusius plyšius kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis. Nelaikykite malkų, kad išdžiūtų, ar kitų degių medžiagų ant krosnių arba arti jų, nepalikite atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Palėpėse išbalinkite krosnių dūmtraukius, tad lengviau pastebėsite, pro kur prasiskverbia dūmai.
Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per anksti neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.
Daugelyje namų elektros instaliacija pasenusi ir netinkama eksploatuoti. Ilgus metus eksploatuota ir nekeista statinio elektros instaliacija, savadarbiai vielomis apvynioti elektros saugikliai – tai taip pat viena iš dažniausiai gaisrą sukeliančių priežasčių.
Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, padedami kitų institucijų darbuotojams, ir lankys gyventojų būstus, patars, kaip išvengti gaisro, piktybiniams ir nuolatiniams gaisrinės saugos pažeidėjams taikys administracinio poveikio priemones. Socialiniai būstai, kurie yra savivaldybės nuosavybė, bus apžiūrėti, įvertinta jų priešgaisrinė būklė ir savivaldybės lėšomis bus sutvarkyti. Tačiau privačių gyvenamųjų namų savininkams teks pasirūpinti savo būsto saugumu patiems. Lengvabūdiškas požiūris į savo turto saugumą dažnais atvejais kelia grėsmę ne tik artimiesiems, bet ir aplinkiniams. Tokiu būdu atsiranda ne tik pareiga, bet ir atsakomybė.
Liaudies išmintis skelbia: „Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo“, tad pradėkime kurti saugią aplinką sau ir aplinkiniams jau dabar.
Kauno APGV Jonavos PGT
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas
Audrius Balabonas
