-Ar niekada nebuvo apmaudu dėl to, kad Jonavos meras išrinktas geriausiu, o savivaldybės administracijos nuopelnai nėra taip akivaizdžiai matomi? Juk ir apie Jūsų darbus, kuruojamas sritis žino tikrai ne visi jonaviečiai.

-Ne. Jei žvelgiant iš politinės pusės – su meru esame skirtingose „stovyklose“. Visada vertinau tai, kad jis pabrėždavo komandinį darbą ir sakydavo, kad už jo yra komanda, be kurios darbai nebūtų padaryti.

-Kokią Jonavą įsivaizduojate dar po ketverių metų?

-Nuo pirmų kadencijos metų gvildenau mintį dėl parko sutvarkymo, ir turėjau nemažai bendraminčių. Esu aplankęs daug užsienio miestų, mane žavi, tarkim, Londonas, kai eidamas tarp aukštų pastatų išeini į didelį parką. Norėčiau, kad po ketverių metų atgytų mūsų miesto parkas, tai būtų tarsi europietiškas kvapas Jonavoje.

Jei kalbėti apie kitus dalykus, Jonava yra normalus miestas su savo minusais ir pliusais. Jonava neprapuls, yra stabilūs rodikliai, stabilus biudžetas, nuslūgo emigracijos banga ir gyventojų skaičius stabilizavosi. Manau, kad žmonės pradeda geriau gyventi, labiau vertinti aplinką, atsiranda poreikis geresnei infrastruktūrai – gatvės, šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės. Žmonės išlipo iš juodojo liūno ir nori geresnio gyvenimo. Jonava po ketverių metų galėtų būti dar geresnė, nei yra šiandien.

-Viena iš jūsų kuruojamų sričių buvo statybos?

-Pagal nerašytą susitarimą gana daug patarinėjau administracijos direktoriui statybos klausimais. Juk prieš tai dirbau ir savivaldybės statybos ir remonto skyriuje, mano išsilavinimas – inžinerinis.

Džiugu, kad Jonavoje buvo renovuojami daugiabučiai, tvarkoma aplinka, į priekį pasistūmėjo arenos statybos. Darbo buvo nemažai.

-Sakoma, kad Jonavoje nėra gero prekybos centro – tik daug mažų. Jūsų nuomone, ar tai išties yra Jonavos minusas?

-Be abejo, Jonava neturėtų lygiuosi į „Akropolio“ ar „Megos“ lygio prekybos centrus. Tačiau į kaimyninę Ukmergę, kuri turi bent du didelius prekybos centrus – taip. Manau, kad prekybos centro „Maxima“ statybos Jonavoje – vienas iš tų sprendimų, dėl kurių jonaviečiams nereikės dažnai važiuoti į Kauną. Žinoma, yra prekių ir paslaugų, kokių Jonavoje ir nebus, jų reikės ieškoti didmiesčiuose. Bet nemanau, kad tai yra didelė problema. 

Be to, kol kas „Maxima“ tik iš dalies įgyvendins savo planus. Yra palikta nemažai teritorijos prekybos centro plėtrai. Visa tai, manau, jie darys ateityje, kai bus pietrytinis aplinkkelis, ir „Maxima“ taps pagrindine parduotuve, pro kurią pravažiuoja automobilių srautas – tiek iš Kauno, tiek iš „Achemos“ pusės.

-Buvote atsakingas ir už seniūnijų darbą. Kaip vertinate seniūnijas, dirbančius seniūnus, ar reikalingi pokyčiai?

- Jonavos rajonas sudarytas iš devynių seniūnijų. Viena iš jų yra netipinė – miesto. Ji – tarsi struktūrinis padalinys tarp savivaldybės ir gyventojų. Tačiau miesto seniūnija labiau rūpinasi techniniais, ūkiniais klausimais mieste, mažiau bendrauja su miesto gyventojais. Daug gyventojų kreipiasi tiesiai į savivaldybės specialistus, į merą, į administracijos direktorių, nemažai žmonių lankėsi ir pas mane.

Kaimiškoje seniūnijoje seniūnas yra kaip meras, kaip direktorius. Seniūnijos gyventojas ateina pas jį spręsdamas klausimus.  Ką keisčiau? Manyčiau, kad Jonavos mieste gal nėra reikalinga seniūnija, o jos funkcijas galėtų perimti savivaldybės skyriai.

Kaimiškų seniūnijų seniūnai, mano nuomone, dirba gerai. Taip, jie labai skirtingi, skirtingų išsilavinimų, tačiau jie turi savo komandas, ir savo minusus ar trūkumus „dengia“ savo komandos nariais. Akivaizdžiai matosi, kuris seniūnas yra stipresnis socialinėje srityje, kuris – ūkinėje. Tačiau visi jie dirba gerai.

-Ar dirbat savivaldybėje, planuojant darbus jaučiasi pinigų įvairiems darbams stygius?

-Taip, jaučiasi. Politikams tenka didžiulis uždavinys – nuspręsti, ar geriau asfaltuoti kelio atkarpą, ar geriau tuos pinigus skirti, tarkim, darželiui, kuriame sanitariniai mazgai yra netvarkyti dar nuo sovietmečio. Planuojant darbus ir skirstant lėšas iššūkis buvo mums visiems. Stengdavomės laviruoti. Pinigų stygius išties jaučiamas nuolatos – yra begalė darbų, kuriuos reikia padaryti, o biudžetas ribotas.

Dar vienas šios kadencijos iššūkis – pasikeitęs socialinės paramos įstatymas, ir socialinės paramos skirstymas perduotas savivaldybėms. Galiu pasidžiaugti, kad puikiai padirbėjom, perpratom sistemą ir rezultatai yra stulbinantys. Mums socialinei paramai buvo skirta 13 milijonų litų, o mes sugebėjom racionaliai ją panaudoti ir išaiškinti žmones, kuriems tikrai reikia paramos, o kurie tiesiog „simuliavo“. Rezultatas – sutaupyti keturi milijonai litų. Tie pinigai buvo panaudoti kitoms reikmėms.

-Per praėjusius metus ne kartą buvo iškilę klausimai dėl dviejų Jonavoje esančių įstaigų ir jų naudos: tai Visuomenės sveikatos biuras bei Turizmo ir verslo informacijos centras. Kokia jūsų nuomonė, ar šios įstaigos yra reikalingos?

-Visuomenės sveikatos biuro funkcija yra propaguoti sveiką gyvenseną ir manau, kad jis yra reikalingas. Manau, kad tokie biurai šalyje turi pasiteisinti. Ši idėja į Lietuvą atkeliavo iš Europos Sąjungos, jų veiklą finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo tarpu Turizmo ir verslo informacijos centro veiklą reiktų keisti ir tokie centrai šalyje praranda savo prasmę. Steigti įmones žmonės gali dabar net neišeidami iš namų, tereikia tik susirasti informaciją internete.

Manau, šį centrą reiktų reorganizuoti ir daugiau dėmesio skirti turizmui. Lietuvoje atgyja lietuviškas turizmas, populiarėja Lietuvos žmonių keliavimas po kitus rajonus. Todėl Jonava turėtų nesnausti ir stiprinti savo turizmo bagažą.

-Kas jūs buvote - valdininkas ar tarnautojas?

-Aš esu tarnautojas. Visada sakiau – aš nedirbu, visus tuos metus savivaldybėje aš stengiausi tarnauti. Stengiausi dirbti sąžiningai, pamatyti ir negerus dalykus.

R.Budrio nuotr.