„Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome. Atitinkamai bankai dalį pelno skyrė solidarumo įnašui, kuris naudojamas visuomenės reikmėms“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pirmąją solidarumo įnašo įmoką (už antrąjį ketvirtį) – 56 mln. Eur – bankai pervedė 2023 m. rugpjūčio pabaigoje, antrąją (už trečiąjį ketvirtį) – daugiau nei 100 mln. Eur – 2023 m. lapkričio pabaigoje, trečiąją (už ketvirtąjį ketvirtį) – preliminariai taip pat apie 100 mln. Eur – šių metų vasario pabaigoje. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 metus gali sudaryti apie 190 mln. Eur.

Šią priemonę Lietuvos bankas pasiūlė susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Dėl jų komercinių bankų pelnas 2023 m., palyginti su ankstesniais laikotarpiais, gali išaugti iki trijų kartų ir siekti apie 1 mlrd. Eur. Per 2023 m. tris ketvirčius bankų sektorius uždirbo 757,5 mln. Eur pelno – 2,2 karto daugiau nei per 2022 m. tą patį laikotarpį (342,9 mln. Eur).

Papildoma informacija

Laikinasis solidarumo įnašas pagal atskirą įstatymą skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Jo atsiradimą lėmė netipinės aplinkybės: Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko (ECB) atsakas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes, dėl kurio šalies bankuose reikšmingai išaugo perteklinis likvidumas, o vėliau – rusijos karas prieš Ukrainą, padidinęs infliaciją, ir ECB reakcija griežtinant pinigų politiką. Tokie išskirtiniai procesai ir rinkos specifika lėmė netipinę situaciją bankų sektoriuje, dėl kurios bankai patiria nelauktą ir ypač reikšmingą pelno prieaugį. Lietuvos bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip, be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.

Lietuvos banko inf.