Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atliktas tyrimas rodo nemažą narkotikų prieinamumą tarp jaunimo, o beveik pusė jaunimo, kuriam buvo pasiūlyta narkotikų, sutiko juos išbandyti. Nerimą kelia tai, kad dalis jaunų asmenų vartojo narkotikus tiesiog iš neturėjimo ką veikti, norėdami geriau pritapti prie bendraamžių, pamiršti juos slegiančias problemas, atsikratyti tuštumos, vienatvės ir kitų neigiamų jausmų.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais tiek ES, tiek šalies lygmenyje ypatingas dėmesys yra skiriamas jaunimui, bei siekdamas geriau pažinti 15-29 metų amžiaus Lietuvos jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją, išsiaiškinti jaunimo nuostatas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu, požiūrį į šių medžiagų prieinamumą, prevencijos priemones ir valstybės politiką, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2022 m. atliko papildomą 2021 m. vykdyto bendrosios populiacijos tyrimo duomenų analizę.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 46,8 proc. 15-29 m. jaunimo kada nors kas nors buvo siūlęs pabandyti narkotikų, o 46,2 proc. tokio pasiūlymo sulaukusių respondentų sutiko juos išbandyti. Be to, 14,1 proc. jaunimo, kuris niekada gyvenime nevartojo narkotikų, teigė, kad, jei pasitaikytų tokia proga, tai pabandytų vartoti narkotikus. Tyrimo duomenimis, kas penktas jaunas asmuo panorėjęs galėtų lengvai per 24 val. gauti narkotikų, o daugiau nei trečdalis atsakė, kad jiems tai būtų neįmanoma. Lengviausia jaunimui būtų gauti kanapių.

Bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15-29 m. jaunimo. Kanapes bent kartą gyvenime vartojo 22,7 proc. jaunų respondentų, ekstazį – 3,1 proc., kokainą – 2,8 proc., amfetaminą – 2,4 proc., LSD – 2 proc., haliucinogeninius grybus – 1,8 proc. Tik keli jauni asmenys buvo vartoję opioidus (0,5 proc.). Narkotikus išbandė dvigubai didesnė dalis vyrų (31,3 proc.) nei moterų (15,3 proc.). Mažesnė dalis jaunimo iki 20 m. nei 20-29 m. respondentų buvo bent kartą gyvenime vartoję narkotikus. Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 10 proc. jaunimo (vyrų – 15,2 proc., moterų – 4,6 proc.), o bent kartą per paskutinį mėnesį – 3,8 proc. jaunimo (vyrų – 6,4 proc., moterų – 1,1 proc.). 1,1 proc. jaunimo nurodė, kad yra vairavę būdami apsvaigę nuo narkotikų.

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 3,5 proc. jaunimo (vyrų – 5,1 proc., moterų – 1,9 proc.), dar 4,5 proc. respondentų nebuvo tikri ar kada nors vartojo tokias medžiagas. Tai rodo, kad jaunimas ne visada žino, kokias psichoaktyviąsias medžiagas patys išbando, dėl to negali žinoti ir jų keliamo pavojaus, neigiamų pasekmių.

Išbandžiusių narkotikus buvo daugiau tarp tų 15-29 m. respondentų, kurie nurodė kad turi narkotikus vartojančių draugų. Be to, jaunimas narkotikus dažniausiai išbando vartoti (ar vartoja) būtent draugų rate (72,8 proc. kada nors narkotikus vartojusių 15-29 m. respondentų), rečiau – kai lankosi diskotekose, naktiniuose klubuose (31,2 proc.) arba kavinėse, baruose (21,4 proc.).
Dažniausiai jaunimo nurodytos narkotikų vartojimo priežastys buvo smalsumas ir noras atsipalaiduoti, o dažniausios priežastys, dėl kurių jaunimas neišbandė narkotikų, buvo tai, kad narkotikai jų tiesiog nedomina, taip pat neigiamas nusistatymas prieš narkotikų vartojimą, suvokiamas neigiamas narkotikų poveikis sveikatai bei priklausomybės baimė. 

Tyrimo duomenimis, baudžiamoji atsakomybė buvo nurodoma rečiau nei kitos priežastys, sulaikiusios nuo narkotikų pabandymo. Be to, 52 proc. jaunimo sutiko, kad už mažo kiekio narkotikų turėjimą savo reikmėms (be tikslo platinti) turėtų būti taikoma tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, o su tuo nesutiko 33 proc. jaunimo. Pastebėta, kad narkotikus vartojęs jaunimas palankiau žiūrėjo į narkotikų dekriminalizavimą nei jų nevartojusieji.


Atsižvelgiant į tai, kad narkotikai neretai išbandomi jau sulaukus pilnametystės, o dalis niekada gyvenime narkotikų nevartojusių jaunų asmenų nurodė, kad tiesiog dar nesulaukė pasiūlymo pabandyti narkotikų, o jei jiems būtų pasiūlyta – sutiktų išbandyti, verta apsvarstyti galimybes plėtoti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, psichinei ir fizinei sveikatai palankų užimtumą bei laisvalaikio praleidimą ir pabaigus mokyklą – profesinėse, aukštosiose mokyklose, darbovietėse, jaunimo dažnai lankomose laisvalaikio praleidimo vietose, apsvarstant jų finansavimo galimybes, taip didinant jų prieinamumą ir populiarumą. Tikslinga vykdyti jaunimui skirtas ne tik prevencijos, bet ir žalos mažinimo priemones, informuoti jaunimą apie psichoaktyviųjų medžiagų maišymo, perdozavimo, vairavimo apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų keliamą pavojų, lytiškai plintančias ligas, psichologinės ir socialinės pagalbos galimybes.
Birželio 26-ąją kasmet minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Nors labai svarbu atkreipti žiniasklaidos, visuomenės ir politikos formuotojų dėmesį į šią problemą, bet reikia ir nepamiršti, kad tai ilgalaikė ir labai kompleksinė problema, reikalaujanti tokių pat ilgalaikių ir visapusiškų šios problemos sprendimo priemonių.

Tyrimo ataskaita „Jaunimas ir psichoaktyviosios medžiagos“: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/jaunimo%20ataskaita.pdf 
Infografikai apie 15-29 m. amžiaus jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/Jaunimo%20GPS%20infografikas.pdf
Infografikai apie 15-64 m. Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją:  https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%202021%20infografikas%20visi%204%20psl(1).pdf 
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004-2021 m.: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%20Santrauka.pdf 
 

NTAKD inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: