Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk Seimui pristatė Darbo kodekso pataisų projektą ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriais, siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl darbo platformose sąlygų gerinimo, taip užtikrinant teisingą dirbančiųjų užimtumo statuso nustatymą, skaidrų algoritminį valdymą, sąžiningumą, žmogaus atliekamo darbo priežiūrą, saugą ir atsakomybę atliekant darbą platformoje, didinti su darbu platformoje susijusį skaidrumą.
„Atliktame Europos Komisijos poveikio vertinime buvo nustatyta, kad dažnai platformoje dirbančiųjų darbo sąlygos yra gana sudėtingos, jie neturi socialinių garantijų, taip pat dažnai jie patiria kontrolę, kas atitiktų kartais darbo santykius, tačiau jie yra savarankiškai dirbantys. Taip pat pats darbo modelis yra paremtas algoritminiu valdymu, o tai lemia dažnai ir jų prastesnes pajamas. Algoritminis valdymas dažnai sukelia problemas ne tik pačiam dirbančiajam, bet ir nacionalinėms valdžios institucijoms, yra sudėtinga turėti duomenis apie skaitmenines platformas ir jose dirbančius asmenis. atsekamumo problema ypač yra ryški, kada platforma veikia keliose valstybėse“, – pristatydama projektus sakė A. Putk.
Pasak viceministrės, siūlomais pakeitimais Darbo kodekse numatoma patikslinti užimtumo statuso reglamentavimą: „Nustatant, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju, ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką šalys parašė sutartyje. Darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymiai ir kai platformoje dirbantys neturi bent vienos iš šių teisių: pirma, laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo metu jas teikti, ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų užduočių kiekį; antra – savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; trečia – susitarti dėl paslaugos kainos ir turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių. Taip pat, ar turi teisę susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis prieš paslaugos teikimą. Jeigu žmogus negali naudotis bent viena iš nurodytų teisių, tai rodo būtent platformos kontrolę“.
Siekiant užtikrinti platformų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisę į duomenų apsaugą siūloma drausti platformoms rinkti jautrius, privačius ar su darbu susijusius duomenis, pavyzdžiui, apie jų emocinę būklę, pokalbius ar kitus duomenis, kurie yra jų nedarbo metu. Platformos, kurios darbuotojų veiklą vertina ir sprendimus priima naudodamos algoritmus, privalės atlikti poveikio duomenų apsaugai įvertinimą. Platformų automatizuotos sistemos, jų priimami sprendimai turės būti reguliariai tikrinami, kad nesukeltų diskriminacijos.
Numatoma įtvirtinti teisę žinoti – skaitmeninės darbo platformos privalės per jas dirbančius asmenis, jų atstovus ar Valstybinę darbo inspekciją aiškiai informuoti apie bet kokių automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimų sistemų naudojimą, jų veikimą, kriterijus ir poveikį.
Siūloma, kad per skaitmenines platformas dirbantys asmenys turėtų teisę dėl bet kurio automatinio sprendimo reikalauti aiškaus paaiškinimo – prašyti peržiūrėti platformos automatiškai priimtus sprendimus, o platforma privalėtų atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus. Galutiniai sprendimai turės būti peržiūrimi žmogaus ir prieš siekiant ar keičiant automatizuotą sprendimų priėmimą, automatizuoto stebėjimo sistemas, darbuotojai turės teisę į informavimą ir konsultavimą. Šios ir kitos projekte numatytos teisės dėl algoritminio valdymo bus taikomos ir kitiems darbdaviams, jei jie darbui organizuoti taikys automatizuotą sprendimų priėmimo ar automatizuotas stebėjimo sistemas.
Darbo kodekse numatoma įtvirtinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo santykių statuso nustatymo.
Darbo kodekso projekte siūlomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu nebūtų skiriamos baudos dėl nelegalaus darbo. Taip siekiama sudaryti galimybę verslui prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Lydimojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taikys bendrojo duomenų apsaugos reglamento nurodytas administracines baudas už Darbo kodekso nuostatų dėl algoritminio valdymo pažeidimus tiek, kiek jie susiję su asmens duomenų apsauga.
Kelių transporto kodekso pakeitimais siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo turi būti sudaręs darbo sutartį su skaitmenine darbo platforma arba apie vykdomą individualią veiklą informavęs mokesčių administratorių.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme siūloma nustatyti, kad platformos turės įvertinti automatizuotų sistemų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai bei imtis prevencinių ir apsaugos priemonių. Analogiški reikalavimai bus taikomi ir kitiems darbdaviams, kurie darbą organizuoja naudodami automatizuotas sistemas. Per platformas veiklą vykdančių savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu platformos turės informuoti apie nustatytas rizikas, taikomas priemones joms pašalinti arba sumažinti, taip pat, kokios yra rekomenduojamos prevencinės priemonės.
Darbo kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1914 ir lydimųjų teisės aktų pataisoms po pateikimo pritarė 85, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti Darbo kodekso pakeitimus paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 12 d.
Direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2026 m. gruodžio 2 d.
Seimo Spaudos biuro inf.
