Kulvoje esantį žemės ūkio kooperatyvą ,,Kulvos žemė" jau kurį laiką slegia nesutarimai. Vienam iš ūkininkų - Jonui Kišonui nutarus parduoti žemę, tarp jo ir kooperatyvo valdybos kilo konfliktas, kurio sprendimas, panašu, nebus priimtas be teismų įsikišimo. 

Prieš analizuojant situaciją - esminiai niuansai

Tam, kad pasakojamą istoriją geriau suprastų ir žmonės, kurie turi mažai ką bendro su žemėtvarka, visų pirma, ko gero, reikėtų paaiškinti ir kooperatyvo sąvoką.

Kooperatyvas – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – nariai) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Kooperatyvo nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su kooperatyvu ir aktyviai dalyvauja kooperatyvo valdyme. 

Kooperatyvas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad įmonių savininkai neatsako savo turtu verslo nesėkmės atveju. Kooperatyvo turtas yra atskirtas nuo narių turto. Kooperatyvas pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Narys atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

Pajinis įnašas - asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatyvą. Kooperatinės bendrovės nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei. Minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, pajinio įnašo ir papildomų pajinių įnašų įmokėjimo tvarka, atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginio (daiktų, intelektinės veiklos rezultatų, taip pat kitokių turtinių ir neturtinių vertybių) pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose.

Siūlė pirkti

Būtent nutarus parduoti savo pajų, J. Kišonas ir susidūrė su problemomis. 

,,Visiems kooperatyvo nariams išplatinome laiškus, kuriuose informavome, jog parduodame pajų už konkrečią kainą, t.y. 18 000 eurų. Nustatėme terminą, per kurį lauksime atsakymo. Kadangi žemės niekas nepanoro pirkti, pardavėm ją tretiesiems asmenims - jauniems, protingiems žmonėms.

Su naujaisiais savininkais susitarėme, kad iš pradžių mums bus sumokėta dalis pinigų, kita tuomet, kai jie taps kooperatyvo nariais. Na ir kooperatyvo pirmininkas Jonas Klemensas Sungaila sukvietė posėdį, kuriame nutarta nepriimti naujų narių.

Dėl to žemė liko neparduota, o mes turėjome gražinti pinigus", - neslėpdamas apmaudo savo problemą portalui jonavoszinios.lt nupasakojo J. Kišonas.

Mano, kad nori apgauti

Ūkininkas svarsto, kad naujieji pirkėjai buvo nepriimti dėl savanaudiškų valdybos siekių.

,,Be to, kad mums buvo pasakyta, jog už žemę prašėme per daug pinigų, pridurta, kad  naujasis ūkininkas yra per stambus. Man tai skamba juokingai. Kas paneigs, jog čia slypi asmeniniai valdybos interesai?

Anksčiau kooperatyvą sudarė kur kas daugiau narių. Kai aš kažkada paklausiau, kam liks kooperatyvas, jei narių pamažu mažėja, lyg pasišaipant buvo pasakyta, kad kooperatyvas liks tiems, kurie liks jame. 

Man panašu, kad čia yra valdybos suokalbis. Jie tikisi, kad žmonės, jei ir parduos žemes, tai už juokingą kainą.

Kadangi manau, kad elgiamasi neteisingai, esu J. Klemenso Sungailos klausęs, koks institutas mokė jį apvogti žmones nevagiant?  Žinoma, jis teisinosi, jog nieko blogo nedaro, tačiau mes praradome pirkėją, praradome pinigus ir dabar žadame kreiptis į teismą. Jame prašysime, kad valdyba mums atlygintų žalą dėl neparduotos žemės", - teigė J. Kišonas, pridurdamas, kad iki kalbų apie žemės pardavimą, jis puikiai sutarė tiek su pačiu J.K. Sungaila, tiek su kitais ,,Kulvos žemės" valdybos nariais.

Nuo bendrų švenčių - iki pykčių

,,Mes su Jonu visad draugavom, gimtadienius kartu šventėm, bet kai tik palietėm kalbas apie žemės pardavimą, draugystė nutrūko. Tai išeina, kad pinigai - svarbiausi?

Pamenu dar ir tuos laikus, kai kooperatyvo nariai organizuodavo sueigas, o dabar nieks nesiskaito su eiliniais, valdyba daro ką nori.... Taip neturi būti", - kalbėjo ūkininkas. 

Valdybos kaltės nemato

Susisiekus su pačiu J. Klemensu Sungaila ir paprašius pakomentuoti situaciją, kooperatyvo pirmininkas tikino nematantis valdybos kaltės.

,,Mes nei leidžiam, nei neleidžiam parduoti tos žemės. Viską tvarko žemėtvarka...

Jis pardavė pajų, bet pajus, pagal visus įstatus, visų pirma, turi būti parduodamas kooperatyvo nariams. Jei jie neperka, jis gali būti parduodamas kitiems.

Dabar J. Kišonas parduoda žemę pašaliniam, o tas prašo, kad priimtume jį  į kooperatyvą...

Aš gerai žinau, tą naująjį pirkėją. Jo mama, dar vienas jo draugas turi daug žemės. Tai ko jie patys negali susikurti savo kooperatyvo? 

Mūsų kooperatyvas yra smulkus. Tai valdyba ir konstatavo, kad ,,Kulvos žemė" - sukurtas smulkiems Kulvos ūkininkams. Dabar ateina stambus ūkininkas iš kitos seniūnijos ir prašosi priimamas...

Juokingi dalykai vyksta. Aš net nesuksiu galvos dėl jų... Pasisamdysim teisininką ir tegul sprendžia teismai", - kalbėjo J. Klemensas Sungaila.

Įsitikinęs, kad kaina - neadekvati

Pasiteiravus, ar tiesa, kad J. Kišonas išsiuntė kitiems kooperatyvo nariams siūlymus pirkti pajų, ,,Kulvos žemės" valdybos pirmininkas pateikia teigiamą atsakymą, tačiau tuoj pat priduria, jog siūlyta kaina - neadekvati.

,,Jis pasakė tikslią kainą ir išsiuntė visiems siūlymus. Jei aš sugalvosiu, kad noriu, jog man kas sumokėtų už automobilį 20 000 eurų, nors jis yra vertas 1000, ar aš elgsiuosi protingai? Žmonės nepirks...

Dar vienas svarbus dalykas - kooperatyvo žemės, t.y. pajaus kainą nustato visuotinis susirinkimas. Aš pats negaliu jos nei didint, nei mažint. Jei nustatyta, kad pajaus vertė viena, o J. Kišonas prašo kelis kart didesnės, ar tai yra teisinga?", - retoriškai klausė J. Klemensas Sungaila.

Paaiškino galiojančią tvarką

Portalas jonavoszinios.lt susisiekė su Žemės ūkio ministerija ir pasiteiravo, kokių veiksmų turi imtis kooperatyvo narys, norintis parduoti savo žemę.

,,Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 13 straipsnio 5 dalį kooperatinės bendrovės nariai turi teisę perleisti pajų kitiems asmenims įstatuose nustatyta tvarka. Pirmenybę įsigyti perleidžiamą pajų tomis pačiomis sąlygomis turi kooperatinės bendrovės narys. Apie ketinimą perleisti pajų kooperatinės bendrovės narys privalo raštu pranešti kitiems kooperatinės bendrovės nariams ir valdymo organui įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu per mėnesį nė vienas kooperatinės bendrovės narys, kuriam apie perleidžiamą pajų buvo pranešta, pajaus neįsigyja, pajų perleidžiantis narys įgyja teisę jį perleisti trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo, ketinantis įsigyti pajų, kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka kreipiasi į kooperatinę bendrovę su prašymu tapti kooperatinės bendrovės nariu ir kooperatinės bendrovės narių susirinkimas kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šio asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius. Šis sprendimas įsigalioja nuo pajaus perleidimo momento", - paaiškino ministerija.

Kaina nustatoma šalių sutarimu

Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja tik valstybinės  ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi:

1) žemės sklypo bendraturčiai;

2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba būdamas juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba būdamas juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba būdamas juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Akcentuota ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.313 straipsnį parduodamo daikto (šiuo atveju žemės sklypo) kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.

Taip pat skaitykite: