Jau ateinantį savaitgalį, liepos 22 – 24 dienomis, bus minimas Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų jubiliejus. Nors šiai progai skirti renginiai vyko jau keletą mėnesių, minėtomis dienomis juos karūnuos finalinė šventė, prie kurios organizavimo prisidėjo gausus būrys žmonių: Jonavos krašto muziejaus, turizmo informacijos centro, Jonavos kultūros centro, šio rajono savivaldybės darbuotojai, kiti bažnyčiai neabejingi asmenys ir, be abejo, pati skaruliečių bendruomenė. Pastaroji – unikumas, neleidžiantis bažnyčiai prarasti gyvybės: iš namų Skarulių kaime jau seniai iškraustyti žmonės nuolat lanko ją, rūpinasi jos gerbūviu, o dabar ir vieningai pluša dėliojant jau paskutinius šventės akcentus.
Be kaimo, bet su bendrais tikslais
Jonavos krašto istorija besidomintys žmonės žino, kad 18 a. viduryje Skarulių dvarą įsigijus didikams Kosakovskiams, po kiek laiko šalia dvaro ėmė kurtis miestelis, vėliau tapęs Jonava. Kalbant apie patį Skarulių kaimą, šis pradėjo nykti kartu su „Achema" statybos pradžia 20-ąjame amžiuje – tuomet Skarulių gyventojai buvo iškeldinti į Jonavą.
Iš to ir kyla skaruliečių bendruomenės išskirtinumas – kaimo nebėra, tačiau jo gyventojai išlaiko bendrystę, tvarko ir puošia savo bažnyčią, rūpinasi šalia jos esančiomis kapinaitėmis.
Pasidalino darbus
Kaip pasakoja patys skaruliečiai, artėjant Šv. Onos bažnyčios jubiliejui, bendrų tikslų skaičius tik augo. Dėl to buvo nuspręsta įgyvendinti ir seniai puoselėtą mintį – įkurti asociaciją.
„Apie tai galvojome seniai. Dar kai Jonavoje dirbo kunigas Audrius Mikitiukas, mums buvo ,,baksnojama į šoną“ ir klausiama, kodėl mes neturime asociacijos, nerašome projektų, kurie padėtų puoselėti bažnyčią.
Atėjus jubiliejiniams metams supratome, kad tikrai šito reikia, nes tai dar labiau suburs mus vienam tikslui – apsaugoti, puoselėti ir palikti ateities kartoms išlikusią mūsų bažnyčią", – kalbėjo asociacijos „Skarulių bendruomenė“ įkūrėja Elena Tuzovienė.
Vardindama, ką skaruliečiams jau pavyko nuveikti, ji mini ne tik bažnyčios puošybą, bet ir naujo kryžiaus statybas, koplytėlės remontą, kapų tvorelės perdažymą ir t.t.
„Viskas atlikta savomis rankomis ir su gerų žmonių pagalba“, – kalbėjo E. Tuzovienė.
Tačiau dabar didžiausias dėmesys skiriamas ne kam kitam, o finalinės šventės akcentams: susirinkę į pasitarimą, skaruliečiai aptarė ilgą užduočių sąrašą. Darbai padalinti papunkčiui, apgalvojant kiekvieną šventės žingsnį, išdiskutuojant kiekvieną galimą iššūkį.
Nuotraukoje - akimirkos iš skaruliečių susirinkimo.
Durų užraktų nereikėjo
Kas palaiko tokį stiprų šių žmonių ryšį ir užsidegimą darbuojantis kartu?
„Pasakysiu paprastai – gyvendami Skaruliuose, mes nenaudojome jokių užraktų, vieni kitus pažinojome, nieko nežeminome ir buvome vieningi. Jei kaime būdavo vestuvės, visi šokdavome, jei laidotuvės – visi nešdavome krepšelius ar gėlių, kurių tuo metu turėjome darželiuose. Taip ir gyvenome“, – pasiteiravus apie bendrystę teigė E. Tuzovienė.
Čia pat jai antrina ir kiti skaruliečiai pridurdami, kad laidotuvėse net giedotojų nereikėjo – mirusiuosius palydėdavo jų pačių giesmės.
Palygino su tremtimi
„Man visada svarbus buvo gimtasis kraštas. Pamenu, kai vyras gavo paskyrimą į labai gerą darbą Vilniuje, aš verkiau kelias dienas ir sakiau, kad čia mano namai, aš turiu likti Jonavoje, nes čia mano kapai...
Ir tas galbūt kvailas, jaunatviškas egoizmas neleido išvykti, bet dabar nei kiek nesigailiu to, nes šalia turiu tėviškę. Turiu bažnyčią, į kurią bet kada galiu nuvažiuoti su grupe labai darbščių žmonių, pabūti kartu, pasėdėti, išgerti kavos, padaryti tuos darbus, kurie kartais atrodo neįgyvendinami, bet mes juos įgyvendiname.
Galiu pasakyti, kad tėviškės praradimas yra tarsi tremtis iš savų namų. Todėl, kai grįžtame į Skarulius ir stovime bažnyčioje, ko gero, kiekvienas iš mūsų pajaučia tą jausmą, jog atrodo, kad po to vieni eis į vieną pusę, kiti – į kitą, bet sugrįš į namus, į tuos namus, kuriuose mes gimėme, užaugome.
Buvimas bažnyčioje leidžia pajusti, kad tikrai esame namuose“, – kalbėjo skaruliečių bendruomenės pirmininkė Marytė Stanevičienė.
Bažnyčios viduje. E. Eglinskės nuotr.
Matė pavyzdį
Prisimindami gimtinę, skaruliečiai vaizdžiai pasakoja apie bendras ekskursijas, šventes, jų suburtą chorą. Didžiuodamiesi pabrėžia, kad jis buvo kaimo pažiba, mat ir aplinkiniai miestai bei miesteliai kviesdavosi jį į savo šventes.
Tačiau visuose jų pasakojimuose figūruoja ne kas kita, o bažnyčia, joje vykusios mišios, giminaičių atsidavimas jai.
„Aš manau, kad mums bažnyčia yra labai brangi, nes mūsų tėvai taip pat ja rūpinosi. Mamai mirus, aš pasilikau kaime. Mačiau kaip mano dėdė tarnavo bažnyčioje, mačiau kaip jis rūpinosi ja. Man norėjosi tęstinumo.
Tai prikalbinau ir marčią įsitraukti į Skarulių bendruomenės veiklą. Reikia tęsti pradėtą darbą, meilę bažnyčiai, savo kaimui“, – kalbėjo skarulietė Nijolė Reicenštein, kurios mintis palydėjo kitų skaruliečių pritarimas bei priminimas, kad prie darbų prisideda ir kitų vaikai.
„Po vienų mišių kunigas yra labai gražiai pasakęs, kad jaučia, jog ši bažnyčia yra išmelsta. Mums ji tokia ir yra“, – sakė Marytė.
Kviečia pamatyti patiems
Skaruliečiai pabrėžia, kad bažnyčios jubiliejus – didelė šventė jiems visiems.
„Pakvietėme ne vieną garbų svečią.
Mūsų bažnyčia išskirtinė, su vienintelėmis tokiomis medinėmis skulptūromis. Galima pasakoti ir pasakoti apie jos grožį, bet geriau pamatyti pačiam, todėl kviečiame visus“, – kalbėjo E. Tuzovienė.
.jfif)
Nuotraukoje - viena iš medinių bažnyčios skulptūrų. E. Eglinskės nuotr.
Šventės programa
Liepos 22 d., penktadienį
22:00 val. Žiburių procesija po išnykusį kaimą
23:00 val. Naktinė adoracija ir šviesų instaliacija „Šimtmečių šviesa“
Liepos 23 d., šeštadienį
13:30 val. Atgyjančio atviruko iš Skarulių pristatymas (projektas „Atvirukas iš Skarulių“)
14:00 val. Filmo „Laiko patikrinti žmonės“ peržiūra
14:45 val. Kryžiaus, koplytėlės, Atminties erdvės šventinimas
15:00 val. Klasikinės muzikos popietė su instrumentine grupe „Rapsodija“
Liepos 24 d., sekmadienį
Nuo 11:00 val. paroda ir kūrybinės dirbtuvės „Atvirukas iš Skarulių“
12:00 val. Iškilmingos Šv. Mišios. Mišias aukoja J. E. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, gieda Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos „Viduramžio“ choras, solistės Genovaitė Bigenytė ir Greta Kasiliauskienė
13:30 val. Šventinis koncertas. Dalyvauja instrumentinis sekstetas „Brass Bravo“, Egidijus Bavikinas, Liudas Mikalauskas, Merūnas Vitulskis
16:00 val. Bendruomenės agapė
SUSITIKIME SKARULIUOSE!
Nuotraukų galerijoje - besidarbuojantys skaruliečiai.
Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė
_001.png)
