Pavasarį daugiau dėmesio pradedame kreipti į tai, ką dedame į savo lėkštes ir valgome. Vis dėlto jausdami stresą kartais patys nepastebime, kad užkandžiauti pradedame daugiau arba mus nuolat kankina alkio jausmas. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad emocinį valgymą atskirti nėra sudėtinga, todėl svarbu save stebėti, nepamiršti pagrindinių mitybos principų ir kasdienio judėjimo.

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad sveikatai palankesnis maistas ir šviežio derliaus daržovės pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio.

„Pavasarį pirkėjai renkasi daugiau lengvesnių produktų, ieško šviežių daržovių. Norintiems valgyti sveikesnį, subalansuotą, visavertį maistą pirkėjams esame paruošę platų pasirinkimą. Pavasarį pirkėjų krepšeliuose neabejotinai atsiduria šviežios daržovės, išauga agurkų, pomidorų, ridikėlių, lapinių salotų paklausa “, – pasakoja V. Budrienė.

Kaip atskirti fiziologinį ir emocinį alkį?

Gydytoja dietologė D. Vaitkevičiūtė sako, kad alkis skirstomas į fiziologinį ir emocinį alkį. Pirmasis yra visiškai normalus ir skirtas patenkinti maistinių medžiagų poreikį. Šios rūšies alkis labai lengvai atskiriamas, nes jis yra jaučiamas skrandžio srityje. Be to, pasak D. Vaitkevičiūtės, jausdami tokį alkį norime produktų, kurie yra pakankamai sveiki.

„Fiziologiškai mes nuolat alkani jaustis negalime, o jeigu atsitiko kitaip – vadinasi, jaučiamas emocinis alkis. Jis atskiriamas labai paprastai. Tokį alkį jaučiame galvoje, mintyse, burnoje, norime tam tikrų produktų. Dažniausiai tie produktai būna labai intensyvaus skonio – saldumynai, greitasis maistas arba koks nors ypatingas produktas, kurį labai mėgstate. Emocinis alkis pasireiškia ir jaučiant stresą, tuomet dažniau esame linkę persivalgyti arba kaip tik nevalgyti. Mat kiekvienas į stresą reaguoja labai individualiai. Visgi, dažnai maistą traktuojame kaip nusiraminimo priemonę. Valgant gaminasi hormonai, kurie suteikia malonumą, todėl jaučiamės ramesni“, – teigia ji.

Kaip pasakoja D. Vaitkevičiūtė, norint išvengti stresinio valgymo, reikėtų stebėti, kaip ir kada valgome. Jeigu matote, kad su šiomis problemomis nesusitvarkote, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris nukreips tinkama linkme, tačiau bendras dietologės patarimas – savaitę save pastebėti: kaip valgome, kada valgome, kokiu momentu labiausiai jaučiamės alkani, kokie produktai vyrauja racione, galbūt juos netgi užsirašyti. Dar vienas svarbus dalykas kovojant su stresiniu valgymu – nukreipti save nuo minčių apie maistą ir bandyti daryti kitus dalykus: eiti pasivaikščioti, užsiiminėti mėgstamais hobiais, tokiais atvejais ypatingai padeda sportas.

Porcijų dydis

Norint sveikai maitintis reikėtų dėmesį atkreipti ir į porcijų dydį. Skaičiuojant porcijas dietologė rekomenduoja vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis.

„Kalbant apie porcijas, man labai patinka taikyti delno metodą. Jis gali būti taikomas tiek suaugusiam žmogui, tiek vaikui. Mėsos, žuvies, vieno valgymo metu turėtume suvalgyti tiek, kiek telpa į mūsų delną be pirštų, daržovių porciją galėtume prilyginti dviem pilnais delnais. Kruopų, bulvių ar kito garnyro porciją turėtume prilygti mažam kumštukui, o sviesto ar aliejaus turėtume suvartoti tiek, kiek užima nykščio galiukas. Žinoma, galima vadovautis ir kitu – lėkštės principu. Pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį mėsa arba žuvis, o likusią galėtų sudaryti kruopos, bulvės arba kitos krakmolingos daržovės“, – sako D. Vaitkevičiūtė.

Apie saldumynus

Kalbėdama apie tai, kodėl kartais net ir visavertiškai pavalgius norisi saldumynų, gydytoja dietologė išskiria net keletą veiksnių. Pasak jos, visų pirma gali būti išsiugdęs įprotis tai daryti kiekvieną dieną.

„Jeigu prie tokio įpročio pripratiname smegenis, jos kiekvieną dieną iš mūsų to reikalaus. Dažnai taip nutinka ir darbe, kai kolegos turi ritualą po pietų gerti kavą ir suvalgyti desertą. Taip atsitikti gali ir tuomet, kai per pietus persivalgome ir automatiškai mūsų organizmas susitelkia į virškinimo procesą. Tuomet smegenys gauna mažiau kraujo ir joms norisi gauti greitos energijos. Taigi irgi gali norėtis saldumynų. Jų dažnai norisi ir nesilaikant jokio mitybos  režimo, valgant maistą, kuris yra sudarytas iš greitųjų angliavandenių, arba greitąjį perdirbtą maistą. Tuomet irgi norėsime papildyti atsargas greita energija – saldėsiais“, – pasakoja mitybos specialistė.

Anot jos, skaičiuojama, kad idealiu atveju žmogus, per dieną turėtų suvartoti nuo 25–30 kcal vienam savo kūno kilogramui. Visgi, kalorijų atidžiai skaičiuoti neturime, tačiau privalome užtikrinti, kad kasdien organizmas gavo tiek baltymų, tiek angliavandenių, riebalų, skaidulų, antioksidantų kitų medžiagų.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: