Įsivaizduokite: ryte pabundate jausdamiesi visiškai sveiki, o vakarop kūną nusėja rausvos, niežtinčios pūkšlės – tarsi būtumėte perbėgę per dilgėlių lauką. Ryte bėrimas išnyksta lyg nieko nebūtų buvę. Tačiau vakare istorija vėl kartojasi. Tik šįkart – jau kitoje kūno vietoje.

Būtent taip dažnai prasideda dilgėlinė – liga, kuri, nepaisant gana nekalto pavadinimo, gali mėnesiams ar net metams sujaukti žmogaus gyvenimą.

Liga, kuri bent kartą gyvenime paliečia kas penktą žmogų

Tarptautinių alergologų ir klinikinių imunologų draugijų duomenimis, bent kartą gyvenime ūmine dilgėline suserga maždaug 20 proc. žmonių. Kitaip tariant, iš penkių pažįstamų bent vienas tikrai yra patyręs šį staiga atsirandantį, intensyviai niežtintį bėrimą.

Tačiau specialistus labiausiai neramina ne pavieniai epizodai, o lėtinė dilgėlinė – būklė, kai simptomai kartojasi ilgiau nei šešias savaites ir žmogų vargina mėnesius ar net kelerius metus. Tyrimai rodo, kad jos poveikis gyvenimo kokybei gali prilygti kai kurių varginančių lėtinių ligų poveikiui – nuolatinis niežulys trikdo miegą, mažina darbingumą, sekina emociškai ir verčia gyventi nuolatinėje laukimo būsenoje.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre kasmet konsultuojami šimtai pacientų, besikreipiančių dėl pasikartojančių bėrimų, tinimų ir neaiškios kilmės alerginių reakcijų. Dalis jų pas specialistus atvyksta ieškoti atsakymų, kodėl jų oda staiga ima „degti“ be aiškios priežasties.

„Pacientai dažnai sako, kad blogiausia ne pats bėrimas, o nežinomybė – kada oda vėl ims niežėti, ar nepatins veidas, neatsiras dusulys, ar pavyks ramiai išsimiegoti ir dirbti. Dilgėlinė gali stipriai paveikti žmogaus emocinę būklę, socialinį gyvenimą ir kasdienę savijautą“, – sako Alergologijos centro gydytoja alergologė ir  klinikinė imunologė, vaikų alergologė Asta Budėnienė.

Bėrimas, kuris tarsi keliauja po kūną

Vienas išskirtiniausių dilgėlinės požymių – jos nenuspėjamumas. Pūkšlės gali būti vos kelių milimetrų arba delno dydžio ir net didesnės, o vienoje vietoje išnykę pažeidimai po kelių valandų atsiranda visai kitur.

„Pacientams dažnai atrodo, kad bėrimas plinta. Iš tiesų jis migruoja. Vieni odos pakitimai nyksta, o tuo pat metu formuojasi nauji. Tai labai būdingas dilgėlinės požymis“, – aiškina gydytoja.

Maždaug pusei pacientų kartu pasireiškia ir angioedema – gilesnių odos sluoksnių bei gleivinių paburkimas. Dažniausiai tinsta lūpos, akių vokai, veidas, rankos ar pėdos. Skirtingai nei bėrimas, šis patinimas dažniau būna skausmingas nei niežtintis ir gali išlikti net iki  dviejų-trijų parų.

Kodėl organizmas staiga „sukyla“?

Daugelis žmonių dilgėlinę automatiškai sieja su alergija maistui. Tačiau specialistai sako, kad tikrovė gerokai sudėtingesnė.

„Tikrai ne kiekviena dilgėlinė yra alergija. Kartais simptomai prasideda suvalgius tam tikrų produktų ar pavartojus vaistų, tačiau neretai priežastys slypi gerokai giliau“, – pabrėžia A. Budėnienė.

Dilgėlinę gali išprovokuoti persirgtos ar duotuoju momentu esamos virusinės ar bakterinės infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai organizme, skydliaukės ligos, autoimuniniai sutrikimai, kai kurie vaistai, įvairūs fiziniai veiksniai – nuo šalčio ar šilumos iki saulės spindulių, fizinio krūvio, spaudimo ar net vandens. Kartais simptomų atsiradimą paskatina ir ilgalaikis emocinis stresas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nemaža dalis lėtinės dilgėlinės atvejų yra susiję su autoimuniniais procesais, kai imuninė sistema pradeda netinkamai reaguoti į paties organizmo audinius.

„Pirmoji konsultacija dažnai primena detektyvinį tyrimą. Kartais priežastis paaiškėja greitai, tačiau nemažai atvejų tenka nuosekliai ieškoti ryšių tarp simptomų, persirgtų ligų, vartojamų vaistų ir gyvenimo būdo“, – sako gydytoja.

Kai niežti ne tik oda, bet ir trinka gyvenimas

Lėtinė dilgėlinė dažnai klaidingai laikoma tik odos problema. Iš tikrųjų ji gali paveikti kone visas žmogaus gyvenimo sritis. Nuolatinis niežulys trikdo miegą, mažina darbingumą, apsunkina susikaupimą ir didina nerimą.

Ne vienas pacientas pradeda vengti kelionių, sporto, mėgstamų maisto produktų ar socialinių susitikimų, nes gyvena nuolat laukdamas kito ligos paūmėjimo.

„Kartais žmonės į konsultaciją ateina jau visiškai išsekę – išbandę įvairias dietas, atsisakę daugelio produktų, pakeitę gyvenimo būdą, tačiau bėrimai vis tiek kartojasi. Todėl labai svarbu ne tik ieškoti galimos priežasties, bet ir padėti žmogui susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – pabrėžia A. Budėnienė.

Kodėl svarbu nenumoti ranka?

Pirmoji konsultacija dėl lėtinės dilgėlinės dažnai primena kruopštų dėlionės dėliojimą. Gydytojas kartu su pacientu aptaria šeimos ligų istoriją, persirgtas infekcijas, vartojamus vaistus, mitybos įpročius, darbo ir namų aplinką bei kitus galimus simptomų provokatorius.

Pasak gydytojos, kartais itin vertingu įrankiu tampa paprastas mitybos ir simptomų dienoraštis. Keleto savaičių užrašai gali atskleisti dėsningumus, kurių pats žmogus nė nepastebėtų.

Vis dėlto tam tikra dalis lėtinės dilgėlinės atvejų ir po išsamaus ištyrimo lieka be aiškios priežasties. Tai nereiškia, kad liga yra „neišgydoma“ ar diagnozė nepilna – šiuolaikinė medicina turi veiksmingų būdų kontroliuoti simptomus net ir tada, kai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta.

Būtent todėl Alergologijos centre pacientams taikomas išsamus ir individualizuotas ištyrimas – vertinamos galimos alerginės reakcijos, gretutinės ligos, infekcijos, autoimuniniai procesai ir kiti veiksniai, galintys lemti pasikartojančius simptomus.

Šiandien dilgėlinė nebėra liga, su kuria reikia susitaikyti

Pagrindinis gydymo tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir sugrąžinti žmogui visavertį gyvenimą. Pirmiausia skiriami antros kartos antihistamininiai vaistai, o prireikus gydymas koreguojamas pagal tarptautines rekomendacijas.

Pastaraisiais metais ypač išsiplėtė biologinės terapijos galimybės. Pacientams, kuriems įprastinis gydymas nepadeda, šiuolaikiniai biologiniai preparatai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų ir vėl gyventi be nuolatinio niežulio bei baimės dėl kito paūmėjimo.

„Dilgėlinė nėra liga, kurią reikėtų tiesiog iškentėti. Didžiąją dalį atvejų šiandien galima sėkmingai kontroliuoti. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja alergologė ir  klinikinė imunologė, vaikų alergologė Asta Budėnienė.

Kartais oda iš tiesų kalba apie alergiją. Tačiau kartais ji siunčia gerokai svarbesnę žinutę – kad organizme vyksta procesai, kurių plika akimi nematyti. Todėl dilgėlinė – ne tik kelioms valandoms atsiradęs bėrimas. Kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis organizmo signalas, kviečiantis į savo sveikatą pažvelgti atidžiau.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė