Aprasoję automobilio langai, drėgnas grindų kilimas ir sunkiai išvėdinamas nemalonus kvapas – problemos, su kuriomis vairuotojai dažniausiai susiduria rudenį ir žiemą. Nors langų rasojimas dažnai laikomas neišvengiama šaltojo sezono dalimi, specialistai pabrėžia, kad nuolatinė drėgmė automobilio salone gali signalizuoti ir apie rimtesnius techninius trūkumus. Ilgainiui ji ne tik blogina matomumą, bet ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui, nemaloniems kvapams bei vidaus apdailos pažeidimams.

Kodėl automobilio langai rasoja net tada, kai veikia šildymas?

Langų rasojimą lemia paprastas fizikinis procesas – kondensacija. Kai šiltas ir drėgnas salono oras susiliečia su šaltesniu stiklo paviršiumi, vandens garai virsta smulkiais lašeliais. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas ir santykinė oro drėgmė, tuo intensyviau kaupiasi kondensatas. Drėgmė į automobilį patenka įvairiais būdais. Žiemą ją įnešame su sniegu ant batų, rudenį – su šlapiais drabužiais ir skėčiais. Papildomai drėgmės išskiria patys keleiviai kvėpuodami, todėl automobilyje, kuriame važiuoja keli žmonės, langai gali rasoti greičiau nei tuščiame salone.

Situaciją pablogina netinkamai naudojama klimato kontrolės sistema. Jeigu nuolat įjungtas vidinės oro cirkuliacijos režimas, drėgnas oras lieka salone. Šaltuoju metų laiku langams nusausinti dažniausiai veiksmingiau naudoti iš lauko tiekiamą orą, nukreipti srautą į priekinį stiklą ir, jei automobilio sistema leidžia, įjungti oro kondicionierių. Kondicionierius ne tik vėsina, bet ir padeda sausinti orą, nors esant labai žemai lauko temperatūrai jo veikimas gali būti ribojamas.

topcarmats.lt nuotrauka

Vanduo po kojomis – problema, kurios vairuotojai dažnai nepastebi

Viena dažniausių drėgmės kaupimosi vietų yra automobilio grindys. Po kilimėliais esanti tekstilinė danga gali sugerti nemažai vandens, tačiau iš paviršiaus tai ne visada pastebima. Ypač daug drėgmės susikaupia žiemą, kai į saloną nuolat patenka tirpstantis sniegas ir kelių barstymo medžiagų likučiai.

Tekstiliniai kilimėliai sugeria drėgmę, tačiau netinkamai džiovinami gali ilgai išlikti šlapi. Dėl to automobilio salone padidėja oro drėgnumas, o grindų danga tampa sunkiau išdžiovinama. Šią problemą gali padėti sumažinti polimeriniai automobilių kilimėliai, turintys pakeltus kraštus ir vandeniui nelaidų paviršių. Jie sulaiko nuo avalynės nutekėjusį vandenį bei purvą, todėl skysčiai mažiau patenka ant po jais esančios dangos.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į kilimėlių konstrukciją. Per žemi kraštai ar netinkamas prigludimas prie automobilio grindų gali lemti, kad vanduo išsilies į saloną. Taip pat būtina reguliariai pašalinti susikaupusius skysčius, nes net ir kokybiškas kilimėlis neapsaugos nuo drėgmės, jeigu jame nuolat stovės vanduo.

Nemalonus kvapas salone

Jeigu automobilyje jaučiamas pelėsiui ar drėgnam rūsiui būdingas kvapas, problema gali būti susijusi su ilgai neišdžiūstančiomis medžiagomis. Drėgna tekstilinė danga, sėdynių apmušalai ir garso izoliacinės medžiagos gali sudaryti palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nurodo, kad pelėsio augimui būtina drėgmė, todėl svarbiausia prevencijos priemonė yra vandens šaltinio pašalinimas ir sudrėkusių paviršių išdžiovinimas. Pelėsio sporos aplinkoje paplitusios natūraliai, tačiau esant tinkamoms sąlygoms jos gali pradėti augti ant įvairių organinių medžiagų.

Ilgalaikis pelėsio poveikis kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą ar pabloginti astmos simptomus, todėl vien kvapiklių naudojimas problemos neišsprendžia. Jeigu kvapas išlieka net išvalius saloną, verta patikrinti po kilimais esančią dangą, bagažinę ir sunkiau pasiekiamas vietas.

Užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai gali užlieti automobilio saloną

Ne visais atvejais drėgmę į automobilį įneša keleiviai. Kartais vanduo patenka dėl techninių gedimų arba nepakankamos priežiūros. Viena galimų priežasčių – užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai prie priekinio stiklo, stoglangio ar durų. Rudenį į šiuos kanalus patenka lapai, smėlis ir kiti nešvarumai. Susikaupęs vanduo gali pradėti skverbtis per sandarinimo vietas į salono vidų. Panašių problemų gali sukelti susidėvėjusios durų tarpinės, netinkamai įstatytas priekinis stiklas ar pažeisti kėbulo sandarinimo elementai. Kai kuriuose automobiliuose vandens kaupimąsi keleivio pusėje gali lemti ir užsikimšęs oro kondicionieriaus kondensato nutekėjimo vamzdelis. Tokiu atveju drėgmė salone gali atsirasti net vasarą, kai kondicionierius naudojamas intensyviausiai.

topcarmats.lt nuotrauka

Penki įpročiai, kurie padeda išlaikyti sausą automobilio saloną

Automobilio salono drėgmės kontrolė dažniausiai prasideda nuo paprastų kasdienės priežiūros sprendimų. Pirmiausia verta reguliariai pašalinti nuo kilimėlių susikaupusį vandenį ir purvą. Žiemą naudinga prieš sėdant į automobilį nuo batų nukratyti sniegą, o šlapius drabužius ar skėčius laikyti taip, kad vanduo nepatektų ant tekstilinės dangos.

Antras svarbus įprotis – tinkamas vėdinimas. Važiuojant rekomenduojama vengti nuolatinės vidinės oro cirkuliacijos, jeigu langai linkę rasoti. Trečia, būtina laiku keisti salono oro filtrą, nes stipriai užterštas filtras gali sumažinti oro srautą ir apsunkinti stiklų nusausinimą. Ketvirta, periodiškai verta patikrinti, ar po kilimėliais nėra drėgmės. Penkta, prasidėjus rudeniui naudinga apžiūrėti vandens nutekėjimo kanalus ir durų sandarinimo elementus.

Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo drėgnoje aplinkoje arba buvo užlietas, gali prireikti profesionalaus salono džiovinimo. Vien šildymo įjungimas ne visada pakankamas, nes drėgmė gali būti įsigėrusi į giliau esančias izoliacines medžiagas.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: