Kiekvienas pasirūpinkime namais, kad juose būtų jauku ir šilta, nešvaistykime šilumos, sumažinkime išlaidas šildymui.

Sandarūs langai ir durys  

Jeigu name langai yra nekokybiški ar seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų.  

Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Taip pat saulėtos dienos metu atitraukite užuolaidas, leiskite saulei šildyti patalpas. Sutaupysite iki 9 % šilumos energijos.  

Teisingas patalpų vėdinimas   

Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinant juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų vėsesnių patalpų duris reikėtų laikyti uždarytas. 

Patalpas vėdinkite ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.  

Šildymo prietaisų reguliatoriai   

Įdiegtos techninės priemonės – šildymo dalikliai ir termoreguliatoriai – tai technologija, kuri leidžia daugiabučių gyventojams individualiai valdyti kambario temperatūrą ir mokėti už tikrąjį suvartotos šilumos kiekį. Galima mažinti savo buto apšildymo kaštus įvairiais būdais: 

• nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius. Sumažinus kambario temperatūrą keliais laipsniais, radiatorius išspinduliuos mažesnį šilumos energijos kiekį, kurį užfiksuos šildymo mokesčių daliklis;  

• virtuvėje nustatyti minimalų šildymo režimą, nes naktį virtuvė būna tuščia, o dieną, gaminant valgį, patalpa sušyla nuo įjungtos viryklės;  

• išvykus ilgesniam laikui, bute galima nustatyti minimalų šildymo režimą; 

• šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius. Kituose galima nustatyti minimalų šildymo režimą (aktualu gyventojams, turintiems didelius butus);  

• nustatyti žemesnę kambarių temperatūrą einant miegoti;  

• nustatyti minimalų buto šildymo režimą esant teigiamai lauko oro temperatūrai ar išeinant į darbą.  

Modernus automatizuotas šilumos punktas užima tik kelis kvadratinius metrus, o jame sumontuotas elektroninis reguliatorius leidžia matuoti visus reikiamus namo bei aplinkos parametrus ir be žmogaus pagalbos parenka racionalų ir taupų šilumos energijos tiekimą daugiaaukščiam gyvenamajam namui. Daugiausia šilumos sutaupoma, kai šildymo sistema dirba vadinamuoju „kintamu režimu“, kurio metu pagal gyventojų pageidavimus nustatomi įvairūs šilumos energijos taupymo grafikai.  

Rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens sistemomis šilumos suvartojimą sumažina 15-20 procentų, o investuotos lėšos atsiperka per 3-5 metus. 

Sutaupomas šilumos kiekis kiekviename pastate skirtingas, nes jo dydį labiausiai lemia lauko oro temperatūra.  

Daugiabučiams, turintiems automatizuotus šilumos punktus, šildymas reguliuojamas ne tik pagal lauko oro temperatūrą, bet ir pagal paros laiką – atsiranda galimybė taupyti, pvz.: nakties metu. Automatizuoti punktai turi galimybę pavasarį ir rudenį, kol dieną lauke šilta, išjungti namo šildymą, o vakare, orui vėl atvėsus, vėl jį įjungti.  

Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra