Brangstančios gamtinės dujos ir prasidėjęs šildymo sezonas tampa svarbiausiu klausimu Lietuvoje. Ir tam yra pagrindo. Matant nerimą keliančius skaičius, kurie atsidurs vartotojų sąskaitose, ir Vyriausybės neryžtingus bandymus pristabdyti energijos kainų kilimą verčia gyventojus sunerimti vis labiau. Premjerės vadovaujamo ministrų kabineto ligšioliniai veiksmai vertinami gana kritiškai, nes Vyriausybės daromuose žingsniuose trūksta nuoseklumo, o bandymai prognozuoti tai, kas sunkiai nuspėjama – stokojantys logikos ir neapgalvoti.

Net Europos Sąjungos (ES) institucijos šią savaitę pareiškė, kad atskiros paramos valstybėms narėms greičiausiai nebus ir žadėjo, kad ateityje – kai Bendrija pereis prie žaliųjų energijos šaltinių – kainos sumažės, o trumpuoju laikotarpiu šalims siūlo spręsti problemą savarankiškai.

Ekspertai sutinka, kad perėjimas prie žaliosios energijos per naktį neįvyks, o dujų ir elektros tarifas ženkliai padidėti per naktį gali, todėl energijos kainų krizę valstybės turi įveikti vienos ir užtikrintai.

Piniginės kompensacijos, mokestinės naštos mažinimas ir galimų valstybės valdomų monopolinių energetikos įmonių pelnų peržiūra yra tos priemonės, kurių pradėjo imtis kai kurios ES narės. To paties turėtų imtis ir Lietuvos Vyriausybė. Deja, tvarių žingsnių iš šio ministro kabineto nematome. Vyriausybės veiksmai labiau primena blaškymąsi ir nenoru matyti realios situacijos, kokia ji yra iš tikrųjų, o pateiktos priemonės yra neapgalvotos – dabartinių problemų sprendimą nukeliant į neapibrėžtą ateitį.

Reaguodami į vis labiau nerimą keliančią informaciją apie energijos kainų šuolį ir tvyrančią nežinomybę visuomenėje prasidedant šildymo sezonui, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija daugiau kaip mėnesį bandė prisikviesti energetikos ministrą į frakcijos posėdį tam, kad būtų pateikti aiškūs atsakymai. Tai pavyko padaryti tik praėjusią savaitę. Frakcijos posėdyje buvo pristatytos galimos priemonės, anot ministro, padėsiančios sumažinti energijos kainas. Dar daugiau, Dainius Kreivys patikino, kad teisės aktai tam jau paruošti ir artimiausiu metu atkeliaus į Seimą. Jau tada buvo aišku, kad energijos kainų krizės suvaldymui yra nepasiruošta, o pačios priemonės yra pavėluotos.

Kad Vyriausybė nekreipė dėmesio į pokyčius rinkose, kurie prasidėjo dar metų viduryje, ir visiškai neplanavo ar nenorėjo planuoti savo veiksmų ruošiantis kainų šuoliui, įrodo šią savaitę įvykęs Vyriausybės posėdis, kuriame pagaliau turėjo būti svarstomos įstatymų pataisos, kurios reglamentuotų elektros ir dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Tačiau šis klausimas iš posėdžio buvo išimtas ir bus svarstomas tik ateinančiame posėdyje. O pretekstas labai paprastas ir grynai procedūrinis – turi praeiti privalomos penkios dienos, skirtos viešam projektų derinimui prieš juos pradedant svarstyti Vyriausybėje. Ką tai rodo? Mano manymu, visišką nekompetenciją, nepasirengimą ir, galima sakyti, chaosą net tik Energetikos ministerijoje, bet ir visame ministrų kabinete.

Tokie svarbūs teisės aktai, ir kurių laukia gyventojai, net nepateikiami svarstymui Vyriausybėje, ką jau kalbėti apie jų pateikimą Seimo posėdyje.

Jau anksčiau esu pabrėžęs, kad energetikos ministro pasiūlytos priemonės, kaip amortizuoti smarkiai augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams, iš esmės nieko nespręs. Kainų išdėstymas per penkerius metus reikš tik tai, kad gyventojai už šildymą žiemą turės susimokėti ir vasarą, kada šildymo sezonas jau bus pasibaigęs ir taip ne vienus metus į priekį. Energijos pabrangimą vis tiek reikės grąžinti mums visiems, tik per ilgesnį laikotarpį.

Deja, Vyriausybė kitų pasiūlymų net nenori girdėti. Nenorėjo jų girdėti ir vasarą, kai tendencijos dėl elektros ir dujų kainų augimo rinkose aiškiai rodė rekordinį kainų šuolį, dar birželio mėnesį susitikime su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) vadovu Renatu Pociumi tiesiogiai jo paklausiau dėl galimybių Vyriausybei įtakoti reguliuojamą energijos kainų dalį, ir ar buvo bent vienas pasitarimas ministrų kabinete dėl priemonių, kurias valdžia galėtų taikyti tam, kad neleistų elektros ir dujų kainoms taip drastiškai didėti. VERT direktoriaus atsakymai nuskambėjo nevienareikšmiškai – leido suprasti, kad tokių susitikimų nebuvo, ir pripažino, kad dabartinė teisinė bazė yra netobula ir ji turėtų būtų taisoma. Deja, jokių realių žingsnių iš energetikos ministro nuo to laiko nematėme, D. Kreivys pajudėjo tik prieš kelias savaites, kada šildymo sezonas kai kuriose savivaldybėse jau buvo prasidėjęs.

Čia svarbu akcentuoti, kad tame pačiame susitikime VERT vadovas R. Pocius pritarė minčiai, kad tarp kitų teisės aktų pakeitimų turėtų atsirasti pataisos dėl valstybinių įmonių grynojo pelno peržiūros, siekiant subsidijuoti elektros energijos ar dujų kainų padidėjimą galutiniams vartotojams. Kaip matome, kol kas Vyriausybė apie tai neužsimena ir net nesvarsto tokios galimybės. Mano manymu, energetikos kompanijos turėtų nesislėpti, o pasidalinti naštą su visais vartotojais. Juolab, pavyzdžių Europos Sąjungoje jau yra.

Belieka pasidžiaugti tik vienu – neseniai išgirstas finansų viceministrės patvirtinimas, kad PVM lengvata centralizuotam šildymui nebus naikinama. Tikrai džiugu, kad Finansų ministerija nors truputėlį vis dar galvoja apie gyventojus, ypač apie sunkiau besiverčiančius. Visi suprantame, kad šiuo metu, augant energijos kainoms, nėra pats geriausias laikas naikinti PVM lengvatą šildymui, nes tai gali sukelti dar didesnę įtampą visuomenėje ir dar labiau paskatinti socialinę atskirtį, o tokių intencijų šioje Vyriausybėje būta. Bet išlieka klausimas dėl vartotojų grupės, kuri nesišildo centralizuotai, o šildymui naudoja dujas ir elektrą. Šiems gyventojams taikomas standartinis 21 proc. PVM apmokestinimas.

Seime yra įregistruotas mano iniciatyva parengtas ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos palaikytas projektas, siekiantis ne tik suvienodinti apmokestinimą, bet ir apskritai sumažinti dujų ir elektros kainas. Todėl tradiciškai valdančiąją daugumą norisi paraginti kiek įmanoma greičiau Seime svarstyti LSDP frakcijos teikiamą įstatymo pataisą, laikinai numatančią lengvatinį 9 proc. PVM tarifą elektros ir dujų buitiniams vartotojams. Tokia pataisa galėtų būti naudojama kaip laikina priemonė suvaldyti situaciją energijos kainų burbule.

Taip pat skaitykite: