- Seimo nario veikla prieš keturis metus Jums buvo naujas etapas. Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
- Taip, tai buvo naujas etapas, tačiau politikoje nebuvau naujokas. Dar iki Seimo, beveik dešimt metų gana aktyviai veikiau Jonavos rajono visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Tas žinias, kurias įgavau Jonavoje nuo pat pradžių stengiausi pritaikyti ir Seimo nario pareigose. Visada buvau arti žmonių, todėl labai gerai žinojau, kas labiausiai neramina gyventojus, ir kokie jų lūkesčiai. Ir atrodo, kad tai pasiteisino. Žinoma, darbas parlamente yra kur kus dinamiškesnis, viskas greičiau kinta, jis taip pat didesnis savo apimtimi, bet nuo to tik įdomiau. Įsitraukimas į Seimo procesus sulig diena vis didėjo. Seimas turi savo specifiką, kurios ašis – įstatymų leidyba. Parlamentas, visų pirma, yra teisėkūrinė institucija. Ir, mano manymu, pirmoji kadencija tik įrodė, nes iš karto aktyviai įsitraukiau į šį svarbų procesą. Skaičiai ir statistika tikrai neleis sumeluoti, o pats dalyvavimas teisėkūroje leido pasiekti pakankamai gerų rezultatų.
Labai padėjo ir tai, kad pasirinkau tinkamą komitetą. Gal mažai kam žinoma, bet esminė veikla Seime yra neatsiejama ir nuo sėkmingo darbo parlamento komitetuose. Iškart žinojau, kad savo kompetencijas ir patirtis geriausiai pritaikysiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Jis puikiai koreliavo ir su mano vienais iš esminių siekių – mažinti atskirtį tarp regionų, stiprinti jų savarankiškumą, o pačią politiką priartinti prie žmonių, kad ji taptų labiau orientuota į gyventojus, ypatingai į tuos, kurie gyvenimą kuria toliau nuo didžiųjų miestų.
Žiūrint retrospektyviai, labai džiaugiuosi, kad teko dirbti būtent šiame komitete. Atvirai sakau, kad kartu su juo pavyko pasiekti, kad dabartinių valdančiųjų beatodairiškai vykdoma politika sveikatos, švietimo ar susisiekimo sektoriuose nebūtų tokia skausminga žmonėms, nes tos reformos, kurios jau, beje, tapo keiksmažodžiais, galėjo kirsti kur kas skaudžiau. Visgi ne viską pavyko sustabdyti ar pristabdyti. Šioje vietoje tikrai nenuleidžiu rankų, nes tikrai dar galima atstatyti, kas beveik sugriauta, o tą, greičiausiai, teks padaryti jau naujai Vyriausybei ir Seimo daugumai.
- Kaip per šiuos keturis metus pasikeitė Jūsų šeimos ir Jūsų asmeninis gyvenimas?
- To manęs labai dažnai klausia ir draugai, ir pažįstami, ir Jonavos žmonės. Juokaudamas atsakau, kad jaučiuosi kaip klajoklis, nes ne kartą per savaitę tenka važinėti iš Vilniaus į Jonavą ir atgal. Tačiau nesijaučiu didmiesčio gyventoju, nes ir mama, ir uošviai yra čia, Jonavoje, visi draugai ir geri pažįstami – tai pat čia, todėl Jonava lieka mano namai, niekur nuo jos nenutolau. Šeimai mano naujas darbas taip pat buvo iššūkis, su kuriuo manau, bendromis pastangomis visi susitvarkėme. Ne kartą esu sakęs, kad man svarbiausia asmeniniame gyvenime – mano šeima, todėl norėjosi, kad ir žmona, ir sūnus būtų kuo arčiau. Žmona labai greitai susirado darbą Vilniuje ir sėkmingai savo karjerą tęsia pagal specialybę – dirba biotechnologijų įmonėje, o sūnus, pasibaigus karantinui, paskutines tris mokyklos klases taip pat baigė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Šiuo metu jis tarnauja Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, kurį pasirinko savanoriškai, iš karto po mokyklos baigimo.
- Esate vienas iš nedaugelio Seimo narių, kurie apie savo veiklą Seime, susitikimus ir renginius labai išsamiai informuojate socialiniuose tinkluose, taip pat kasmet paruošiate savo veiklos ataskaitas. Jūsų manymu – kiek tai svarbu rinkėjams?
- Atsakymas vienareikšmiškas – informuoti gyventojus yra ne tik svarbu, bet ir būtina. Jau ne kartą esu pakartojęs, kad atsiskaitymas už nuveiktus darbus prieš rinkėjus man visuomet buvo ir bus svarbi pareiga. Ir tikrai nesuprantu kitų kolegų Seime, kurie gana retai atsiskaito savo rinkėjams. Nežinau motyvų, kodėl jie to nedaro, bet man tai kelia nuostabą. Ypatingai tada, kai po įrašų socialiniuose tinkluose ar tų pačių metinių ataskaitų gauni grįžtamąjį ryšį iš žmonių. Pokalbiuose su gyventojais suprantu, kad tą daryti reikalinga. Vieni gyventojai – džiaugiasi pradėtais ar užbaigtais projektais, kiti kaip tik – išsako pastebėjimus ar kritiką. Tai puikus atspirties taškas. Viską susidėlioji ir kitais metais stengiesi dirbti dar geriau.
- Ar galėtumėte aiškiai ir glaustai papasakoti apie praėjusius keturis veiklos metus Seime?
- Keturis metus sudėti į vieną pastraipą ganėtinai sunku, bet pabandysiu. Darbinėje veikloje visada sau kėliau tik aukštus reikalavimus, ne išimtis ir veikla parlamente. Visada siekiau, kad darbas būtų orientuotas į tikslą. Jeigu prašote trumpai ir tiksliai apibendrinti savo darbą, tai galiu pateikti esminius skaičius. Seime registruoti beveik 170 įstatymų projektų, dalyvavau praktiškai visose plenariniuose posėdžiuose, o jų priskaičiuotą net 428. Nematoma, bet labai svarbi Seimo pusė yra komitetai ir komisijos – į posėdžius rinkomės 222 kartus. Pridėkime ir darbo grupių pasitarimus, matau, kad jų turėjau 160 kartų. Kaip jau ir minėjau, svarbi darbo dalis yra savo veiklos viešinimas: išleisti beveik 200 pranešimų žiniasklaidai ir surengta bemaž 20 spaudos konferencijų. Neseniai pasirodžiusi statistika atskleidė, kad pagal šį rodiklį tvirtai pirmauju tarp Seimo narių.
Neatsiejama išrinkto parlamentaro darbo dalis yra bendravimas su rinkėjais. Ir čia galiu pateikti keletą svarbiausių skaičių: 395 kartus dalyvavau bendruomenių ir gyventojų surengtuose renginiuose, visą kadenciją mano priimamojo durys, esančios Jonavos rajono savivaldybės pastate, buvo atviros. Ten priėmiau daugiau nei 140 gyventojų. Beveik tiek pat buvo parengtų ir išsiųstų oficialių raštų į valstybines institucijas dėl įvairiausių problemų. Taip, čia tik statistinė informacija, tačiau už kiekvieno skaičiaus slypi mano veiklos prioritetai, iniciatyvos, požiūris į vykstančius procesus, dešiniųjų valdžios sprendimų kritika ir jų darbo broko išryškinimas bei ydingų pertvarkų stabdymas, Jonavos žmonių džiaugsmai ir užklupusios bėdos.
- Ar galėtumėte išskirti esminius dalykus, kurie Jūsų manymu Jums tikrai pavyko ir kuriais didžiuojatės?
- Projektų, kuriuos pavyko įgyvendinti yra ne vienas, tačiau kalbant apie Jonavos regioną, norėčiau išskirti ir paminėti svarbiausius iš jų. Itin džiugina, kad didžiausiam mūsų rajono infrastruktūros objektui – Jonavos aplinkkeliui – pagaliau buvo duotas startas ir pradėti realūs tiesimo darbai. Pereita nuo ne vieną dešimtmetį besitęsusių kalbų prie konkrečių darbų. Ne veltui akcentuoju, kad tai didžiausias mūsų rajono projektas, nes į pabaigą eina tik pirmasis įrengimo etapas. Po jo užsisuks dar didesnės procedūros, nes antrasis etapas savo apimtimi yra žymiai didesnis. Ties šiuo projektu dirbsiu ir toliau, nes jis itin reikalingas didesniam Lietuvos saugumui ir, žinoma, Jonavos žmonėms. Ne ką mažiau svarbus buvo ir kitas esminis siekis – išsaugoti Jonavos ligoninę. Žinant, ką po dešiniųjų valdžios įgyvendintos reformos teko patirti visai sveikatos apsaugos sistemai – mūsų rajono gydymo įstaigai ir jos pacientams grėsė nemalonūs pasikeitimai. Ir tą sakau nuoširdžiai, nes visoje eigoje dalyvavau tiesiogiai ir jaučiau tai, ką buvęs ministras Dulkys su visa kompanija norėjo įvykdyti. Šiandien matome, kad sveikatos paslaugos teikimas ir toliau vykdomas pilna apimtimi, jos ne tik išliko, bet ir toliau plečiamos.
Štai, rugsėjo pradžioje pažymėjome įsimintiną akimirką – Jonavos ligoninėje pradėjo veikti itin modernus kompiuterinis tomografas. Nuo šiol mūsų rajono pacientai gaus dar aukštesnės kokybės ištyrimo paslaugas. Gyventojams nebereikės priverstinai vykti į kitus miestus tam, kad gautų šį tyrimą. Nepamirškime ir to, kad per šią kadenciją Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pasirinko Jonavos ligoninę savo Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros baze – čia bus ruošiami kvalifikuoti gydytojai specialistai. Tai puikus įvertinimas ir tai verčia didžiuotis. Neužmirškime ir kitų didžiųjų mūsų objektų, kurie tapo modernios Jonavos simboliais – naujasis baseinas ir išskirtinio dizaino pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Žeimių gatvę. Daug bendrauju su kitų Lietuvos savivaldybių atstovais ir jų akyse tikrai matau tą sveiko pavydo krislelį.
Itin vertinu ir tai, kad aktyvi veikla leido realizuoti ne vieną svarbų pakeitimą jau kalbant ir visos Lietuvos masteliu: nuo didesnio dėmesio apleistiems Lietuvos keliams ar sustabdytų Vyriausybės siekių dar labiau sunkinti viešųjų ir būtinųjų paslaugų prieinamumą iki pasiūlymų plėsti kompensacinį mechanizmą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, labiau plėsti amortizacinį mechanizmą energijos kainų šuolį išgyvenantiems vartotojams ar ženkliai didesnio bankų pelnų apmokestinimo. Taip pat noriu paminėti ir nulinį PVM centriniam šildymui bei karštam vandeniui, kuris galiojo pastaruosius du šildymo sezonus. Būtent po mano inicijuotų projektų, šios lengvatos svarstymas ir priėmimas pajudėjo iš mirties taško.
- O kas Jūsų manymu nebuvo sėkminga ar nepavyko?
- Taip tiesiai įvardinti konkrečias nesėkmes turbūt nepavyktų, bet dėl vieno dalyko, prisipažinsiu, kartėlį jaučiu. Ateidamas į Seimą, labai tikėjausi, kad bent iš dalies pavyks pakelti politinę kultūrą mūsų šalies parlamente. Tikrai tikėjau, kad sprendimai gali surasti per racionalias ir išlaikytas diskusijas, argumentuotą kritiką ir konstuktyvumą. Nežinau. Matyt, buvau naivus. Nes keturi metai parodė, kad to nebuvo. Drabstymasis epitetais ir nuolatiniai vieni kitų kaltinimai, deja, ėmė viršų. Į akis taip pat labai krito dešiniųjų valdžios nesiskaitymas su kitų nuomonę. Tikrąja to žodžio prasme, savo kailiu patyriau, kas tas žymusis konservatorių arogantiškumas. Jis tikrai egzistuoja. Ir dabar, kai šios dešiniųjų valdžios kadencija eina į pabaigą, labai juokingai atrodo faktas, kad jie prieš ketverius metus savo koalicinėje sutartyje sugebėjo įsirašyti šią citatą: „piliečių balsavimas rinkimuose parodė naujos politinės kultūros ir kokybės, naujo požiūrio į valstybės piliečius lūkestį“. Akivaizdu, kad jie šio lūkesčio neišpildė.
- Nors Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP) šią kadenciją yra opozicijoje, tačiau sulaukia ir kritikos strėlių. Ar jos tikrai pelnytos, su kuria kritika nesutinkate?
- Kai visuomenes apklausos rodo, kad politine švytuoklė krypsta į LSDP pusę, o pasitikėjimas dabartiniais valdančiaisiais jau kurį laiką krinta, natūralu, kad dėmesys mūsų partijai vis didėja. Kaip geriausiai sumenkinti šiuo metu apklausose pirmaujančios partijos įvaizdį? Žinoma, paleisti kritikos bangą. Pats asmeniškai tokį LSDP pirmavimą priimu nuosaikiai. Visada sakiau, kad geriausios apklausos – rinkimai. Darbo dar daug ir tikrai neapkvaitome nuo apklausų rezultatų spindulių. Viską nuspręs rinkėjai.
Jeigu grįžti prie kritikos, man buvo keista girdėti, kad buvome kaltinami vienais ar kitais dalykais, ypatingai visuomenę priešinančiais klausimais kaip partnerystė ar Stambulo konvencija. Valdančioje daugumoje esanti Laisvės partija arba kitaip dar žinoma „kaip vieno klausimo partija“ po nesėkmingų bandymų įteisinti šias pataisas, kaltę iškart metė mūsų partijai. Man tai atrodė labai keistai. Mes dirbame opozicijoje ir tikrai nesame viena iš didžiųjų frakcijų. Kodėl mūsų balsai turi kažką lemti? Atrodo, kad laisviečiai pamiršo, kad yra daugumos dalis ir turi savo partnerius – konservatorius ir liberalus. Būtent šių frakcijų Seimo narių balsų ir pritruko, bet kritika jų atžvilgiu nebuvo išsakoma. Tai tikras nesusipratimas.
Žiūrint plačiau į Lietuvą akivaizdžiai skaldančias temas, norėčiau pritarti vienam iš mano kolegų, kuris neseniai viename interviu pasakė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymas daugumos palaikymo nesulauks nei šiame, nei būsimame Seime, o diskusijomis apie jį neverta erzinti visuomenės. Mes žiūrime realybei į akis, o ne gyvename fantazijomis. Gal tai ir erzina kitas politines jėgas, kurios bando mus kritikuoti.
Kitos strėlė smenga dėl finansavimo gynybai ir paramos Ukrainai. Visada pasisakiau už didesnes lėšas mūsų krašto apsaugai. Tai gyvybiškai svarbu. Tie kritikai gali pasižiūrėti visus mūsų frakcijos balsavimus. Visada balsavome už projektus, didinančius mūsų saugumą ir paramą Ukrainai. Mūsų rinkimų programoje aiškiai parašyta – remsime Ukrainą iki pergalės. Jeigu rinkėjai suteiks mandatą mums formuoti naują valdžią, patikinu jus, kad parama Ukrainai tik didės.
- Nenutolstant nuo partijos tematikos. Jūs kandidatuojate ne tik Jonavos vienmandatėje apygardoje, bet ir esate vienu iš LSDP sąrašo vedlių – esate Nr. 6 sąraše. Kaip vertinate tokią aukštą vietą?
- Matyti, kad LSDP sąraše aukščiau tavęs yra tik partijos „sunkiasvoriai“ yra išties malonu. Vertinu šį pasitikėjimą ir noriu tikėti, kad tai yra mano keturių metų veiklos įvertinimas. To darbo, kurį vykdžiau ne tik Seimo frakcijoje ar partijos viduje, bet ir Jonavos rajone.
- Kaip sekasi suderinti veiklą Seime, atstovavimą Jonavos rinkėjams ir tuo pačiu metu betarpišką bendravimą su jais Jonavoje ir rajone?
- Labai gerai. Man asmeniškai dėl to jokių problemų nekyla ir tiesą sakant, apie tai net nesusimąstau. Žinoma, visuomenėje Seimo nario darbas kiek stigmatizuojamas. Jeigu įsivaizduojame, kad jo darbas yra tik sėdėti posėdžių salėje ir spaudyti mygtukus, tai taip tikrai nėra. Mano įsitikinimu, politikai turi išlikti arti žmonių ir suprasti jų rūpesčius. Jeigu nori išlaikyti žmonių pasitikėjimą, politikas privalo ne tik dalyvauti posėdžiuose, bet ir aktyviai bendrauti su visuomene. Aišku, kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kaip praleis laiką tarp sesijų ir posėdžių. Aš šį laiką skiriu susitikimams su bendruomenėmis ir gyventojais.
- Ačiū už pokalbį.
Politinė reklama bus apmokėta iš Eugenijaus Sabučio rinkiminės sąskaitos
