Birželio 1 d. bendrame Europos reikalų ir Audito komitetų posėdyje Lietuvos deleguotasis Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė 2021 m. metinę veiklos ataskaitą ir 2021–2022 m. aktualiausių veiklos auditų rezultatus.

Komitetų nariai domėjosi EAR 2021 m. gruodžio mėn. paskelbta 2022 m. ir vėlesnių metų darbo programa, kurioje pabrėžiami ateinančių metų audito prioritetai keturiose strateginėse srityse:  Europos Sąjungos (ES) ekonomikos konkurencingumas; atsparumas grėsmėms ES saugumui ir pagarba Europos vertybėms – laisvei, demokratijai ir teisinei valstybei; klimato kaita, aplinka ir gamtos ištekliai; fiskalinė politika ir viešieji finansai ES. EAR planuoja paskelbti 79 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas. Šešiolikoje iš jų  bus nagrinėjami klausimai, susiję su ES atsaku į COVID-19, pavyzdžiui, vakcinų viešieji pirkimai, taip pat daug dėmesio bus skiriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) veiksmingumui ir reformų įgyvendinimui, bus tikrinamos ne tik išlaidos, bet ir tarpinių bei siektinų rodiklių įvykdymas.

Komiteto nariai daug dėmesio skyrė ataskaitai apie 5G ryšio diegimą ES. 5G tinklams diegti iki 2025 m. planuojama išleisti iki 400 milijardų eurų, siekiant remti augančią ekonomiką ir konkurencingumą, tačiau daugelis valstybių narių atsilieka nuo šio tikslo. Auditoriai nustatė, kad visos valstybės narės, išskyrus Lietuvą, Maltą ir Portugaliją, pasiekė tarpinį 2020 m. tikslą, – kad bent viename dideliame mieste būtų galima naudotis 5G ryšiu, tačiau daugelis ES šalių savo 5G tinklų diegimo pagal planą neįgyvendina.

 

Seimo kanceliarijos nuotraukos 

 

Apžvelgiant ES didelių transporto infrastruktūros projektų sistemą ir jos tarptautinį palyginimą, komiteto nariai buvo informuoti apie tai, kad įgyvendinant ES bendrai finansuojamus projektus buvo vėluojama vidutiniškai daugiau nei įgyvendinant panašius projektus visame pasaulyje. EAR nustatė, kad dėl struktūros ir apimties pokyčių vertintų projektų išlaidos padidėjo 47  proc. (nuo 37,5 iki 53,8 mlrd. eurų), taip pat vėluojama įgyvendinti visus audituotus projektus (vidurkis 11 metų). Geležinkelio infrastruktūros „Rail Baltica“ projekto atveju, vėlavimo rizika nuo vienų iki ketverių metų. Reaguodamas į tai, Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis pabrėžė Baltijos šalių europinių vėžių projekto „Rail Baltica“ spartesnio įgyvendinimo būtinybę. „Aš daug anksčiau sakiau, kad tai ne ekonominis, o politinis projektas, susijęs su mūsų šalies apginamumu, ypač dabar, kai Rusijos invazija į Ukrainą išryškino jo karinę svarbą“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Ataskaitoje apie ES paramą teisinei valstybei Vakarų Balkanuose pažymima, kad ES parama nepadėjo pasiekti didelio masto pokyčių. Nuolatinės problemos tokiose srityse, kaip teisminių institucijų nepriklausomumas, galios koncentracija, politinis kišimasis ir korupcija, lieka neišspręstos. Auditoriai rekomenduoja griežtinti projektų ataskaitų teikimą bei stebėseną ir finansavimą sieti su pažanga teisinės valstybės srityje. Posėdžiui pirmininkavęs Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius pabrėžė, kad svarbu, jog šalys, kurios dalyvauja ganėtinai ilgame sojimo į ES procese įgyvendinant reformas pagal aukštus narystės ES reikalavimus, neprarastų tolesnio noro siekti šios narystės. „Tai ypač aktualu ir Ukrainai, kuri pretenduoja tapti mūsų ES bendruomenės nare. Ukraina taip pat stebi šių šalių stojimo procesą, – sakė A. Nekrošius.

R. Šadžius komiteto narius  informavo apie pervertintą ES biudžeto indėlį (apie 216 milijardų eurų) į klimato srities veiksmus. Ataskaitoje šia tema teigiama, kad ES nepasiekė savo pačios nustatyto tikslo bent 20  proc. savo 2014–2020 m. biudžeto skirti veiksmams klimato srityje. Be to, Europos Komisija (EK) klimato srities išlaidas padidino bent 72 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 80 proc. susiję su parama žemės ūkiui. Kai naujas ES klimato srities išlaidų tikslas padidės iki 30 proc., gali likti su patikimumu susijusių problemų, todėl auditoriai rekomenduoja ES biudžeto lėšas skirti projektams, kurie prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų  (ŠESD) mažinimo.

Komiteto nariai domėjosi EAR rekomendacijų, susijusių su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) veikla, įgyvendinimu, kibernetiniu saugumu ir ES institucijų parengties lygiu, finansinių metų išlaidų klaidų lygio dinamika, sveikatos sistemų ir ES energetinės nepriklausomybės auditais, karo pramonės įtaka ekonomikai, sveikatos priežiūros įstaigų atsparumu krizėms, ES projektų viršijamomu dėl infliacijos biudžeto išlaidų reguliavimu.

2021 m. pabaigoje EAR užbaigė pirmukosius savo naujosios 2021–2025 m. strategijos metus. 2021 m. EAR paskelbė 55 leidinius, įskaitant 32 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, kuriose nagrinėjama daug iššūkių, su kuriais ES susiduria įvairiose išlaidų ir politikos srityse – bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir klimato kaita, principas „teršėjas moka“, elektromobilumas, "Frontex", ES bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis grąžinant neteisėtus migrantus, keitimasis informacija apie mokesčius, tvarus finansavimas, pinigų plovimas ir dezinformacija

R. Šadžius dirba EAR kolegijoje, uri rūpinasi auditais rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos srityse. Jis yra atsakingas už institucinius santykius, taip pat atstovauja EAR ES institucijose ir valstybėse narėse.

EAR turi lygiavertį statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Pagrindinė EAR užduotis – atlikti ES auditą ir taip prisidėti gerinant finansų valdymą. EAR  teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.

Europos reikalų komiteto biuro inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: