Ne vienus metus Jonavos miesto renginius bei įvykius įamžinantis fotomenininkas Audrius Reipa ir vėl turi kuo nustebinti – pernai miesto gimtadienio proga jonaviečius trumpametražiu filmu apie jų kraštą apdovanojęs fotografas užfiksavo kiekvieną naujo pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybos žingsnį. Pastarieji, fotografuoti specialiai tam įrengtomis kameromis, ,,sugulė“ į trumpą, bet efektingą fotofilmą. 

Nuo pat pirmų darbų

,,Kai buvo nuspręsta, kad reikia sukurti video, kuriame matytųsi visos tilto statybos, viena kamera pakabinta ant stulpo, šalia statybvietės.

Dar viena kamera, o tiksliau – fotoaparatas – pastatytas Jonavos sporto arenoje.

Man duotas mažas kambariukas, pro jo langą ir buvo fotografuojama. Čia reikėjo įrengti papildomą elektros kištukinį lizdą, pritaisyti užuolaidą, kuri padėtų išvengti atspindžių. 


Pirmieji kadrai pradėti daryti tuomet, kai iškastos duobės pastoliams, paskutiniai – pasibaigus darbams.

Abu įrenginiai fotografavo vaizdą kas  12 minučių. Šalia to, karts nuo karto statybos filmuotos ir naudojant droną.

Vėliau vaizdai buvo sujungti į fotofilmą“, – paklaustas apie tai, kaip vyko medžiagos rinkimas, kalbėjo A. Reipa.

Stulpas pakrypo nuo svorio

Naujojo Jonavos statinio ilgis siekia 61 metrą, atstumas tarp atramų – 46 metrai, tilto konstrukcijos sveria 180 tonų. Apie tai, kad tiltas tikrai bus didingas, priminė ir jo statybos darbų pradžia. 

,,Kai speciali technika atvežė betoną, skirtą betonuoti pastolius, jį supylus į iškastas duobes, nuo svorio įdubo žemė. Dėl to pakrypo šalia stovintys stulpai, kas matėsi žiūrint į pakabintos kameros nufilmuotą medžiagą“, – kalbėjo A. Reipa.

Gedimus pastebėdavo greitai

Jonaviečio kameros ,,įdarbintos“ buvo  beveik metus: pirmieji įrašai pradėti daryti tuomet, kai iškastos duobės pastoliams, paskutiniai – pasibaigus darbams. Nors vieną kamerą dėl gedimo teko keisti, rimtesnių iššūkių pavyko išvengti.


,,Iš pradžių kamerų vaizdą tikrindavau kelis kartus per dieną, bet ilgainiui, matant, kad viskas veikia gerai, jų stebėjimas retėjo maždaug iki karto per parą.

Nepaisant to, kažkokius trikdžius pastebėdavau daugiausia po šešių valandų“, – džiaugėsi A. Reipa. 

Kompiuteris strigo

Atėjus vaizdo įrašo montavimo metui, jo autoriaus laukė įtemptas darbas.

,,Kai susikėliau viską į kompiuterį, jis pradėjo strigti. Reikia įsivaizduoti, kad išėjo 52095 nuotraukų kadrų, sudariusių 315 gigabaitų medžiagos ir dar 103 gigabaitai video medžiagos. Dėl to teko viską tvarkyti dalimis.

Pradžioje ,,išmečiau“ savaitgaliais, šventinėmis dienomis užfiksuotus vaizdus, nes tada statybos nevyko. Kalbant apie naktį nufilmuotą medžiagą, didžioji dalis jos taip pat buvo nereikšminga, tačiau vykstant virinimo darbams, nufilmuoti įdomūs vaizdai.

Iškart iškirpti ir nekokybiški, lyjant lietui ar sningant, užfiksuoti vaizdai“, – pasakojo A. Reipa. 

Žiūrėjo įtariai

Pasiteiravus, kaip į karts nuo karto aplink tiltą besisukiojantį fotografą reagavo darbus atliekantys statybininkai, A. Reipa šypteli ir neslepia, kad buvo visko. 

,,Tiesą sakant, pradžioje šiek tiek jaučiau diskomfortą, nes turėjau eiti ir prisistatyti darbininkams, paaiškinti, kodėl fotografuosiu, kodėl darbus filmuos dronas. 

Tačiau vėliau jie priprato ir sveikindavomės kaip pažįstami“, – prisiminė fotografas, pridurdamas, kad nuolat sulaukdavo pagalbos iš darbų vadovo.

,,Radome bendrą kalbą, nes jis, ko gero, irgi suprato, kad šio tilto statybos – įdomus ir svarbus įvykis. Jei ko prireikdavo, visada galėdavau drąsiai jam skambinti“, – teigė A. Reipa. 


Budėjo visą naktį

>Be to, kad tapo kiekvieno tilto statybos žingsnio liudininku, fotomenininkas kartu su kolega Vytautu Kalpoku įamžino ir įspūdingą jo kelionę – didžiulės statinio konstrukcijos į Jonavą atvežtos iš „Steel Bridges“ gamyklos Kretingoje. Kaip sako pats A. Reipa, tilto atvežimas – vertas atskiros istorijos.

,,Pamenu, gavau skambutį, kad kitos dienos ankstyvų rytą arba švintant bus atvežamas tiltas. Perspėjau apie tai kolegą fotografą Vytautą Kalpoką.

Tą pačią dieną sulaukiau vienos žurnalistės skambučio su klausimu, ar ką nors žinau apie tilto atgabenimą. Pasakiau, kad žinau, jog turi atvežti ir tiek. Apie tikslų tilto atgabenimo laiką nežinojo ir mūsų savivaldybės atstovai. 

>Atėjus nakčiai, šiek tiek po vidurnakčio, gauname žinių iš Kretingos, kad nepavyksta pakrauti tilto. Iš minėtos žurnalistės gautu numeriu pats paskambinau žmogui, kuris turėjo lydėti jį ir man buvo pasakyta, kad darbai dar stringa ir jei pavyks pajudėti, tai tik už poros valandų. 

Trečią valandą nakties sulaukiau ir kolegos, ir minėtos žurnalistės skambučių. Pasitarėme ir nusprendėme, kad jie eina miegoti, o aš lieku budėti, tačiau išėjo taip, kad tą naktį tiltas net nepajudėjo“, – pasakojo A. Reipa. 

Pasitiko Kretingoje

Atėjus kitai dienai, A. Reipa sulaukė kolegos V. Kalpoko pasiūlymo nieko nebelaukti ir važiuoti patiems ,,ieškoti" gabenamų tilto konstrukcijų.

,,Sužinojome, jog tiltas jau yra pakrautas, o jį gabenančios sunkiasvorės pajudėjo link Jonavos, bet turėjo sustoti laukti nakties, kai sumažės automobilių srautas.

Iš Jonavos rajono savivaldybės atstovų gavome jo gabenimo maršrutą. Žinojome, jog jis negalės būti keičiamas – tiltas buvo vežamas keliais, kuriuose nėra intensyvaus eismo, kurie yra tinkami didelių gabaritų sunkvežimiams.

>Važiavome tikrai prastais keliais... Tokiais prastais, jog mūsų automobilį vairuojantis vairuotojas negalėjo patikėti, kad tiltas bus vežamas nurodytu maršrutu. Tačiau ieškant kaimo, kuriame pagal paskutinius mūsų gautus duomenis turėjo būti tiltas, pamatėme visą koloną sunkiasvorių – jos stovėjo plyname lauke esančiame žvyrkelyje“, – kalbėjo jonavietis. 


Sukėlė didelį garsą

Padarius kelis kadrus, fotografai grįžo atgal į Jonavą – nuspręsta sunkiasvorių koloną pasitikti arčiau jos galutinio tikslo. 

,,Mums teko laukti, o laukimas užtruko, nes jiems sunkiai sekėsi važiuoti miestuose.

Galiausiai atvežamą tiltą pasitikome važiuojant nuo Kėdainių iki Jonavos. Stovėdami apie 3 valandą nakties išgirdome, kad link mūsų artėja didžiulis gaudesys. Kolonos sukeltas garsas buvo nežmoniškas.

Pamenu, matau lydinčių transporto priemonių švyturėlius, girdžiu garsą ir išeinu ant kelio tam, kad galėčiau nufotografuoti. Tikėjausi, jog sunkiasvorės judės labai lėtai, bet padariau porą kadrų ir suprantu, jog neturėsiu tiek laiko fotografijoms, kiek pats tikėjausi. 

Pradėjau bėgti į mūsų automobilį, nes žinojau, jog jei kolona aplenks mus, ją lydinti policija neleis lenkti sunkiasvorių ir mes liksime paskutiniai. Tai būtų neleidę mums užfiksuoti akimirkų, kai tiltą gabenantis transportas įvažiavo į Jonavą“, – kalbėjo A. Reipa.

Kelias buvo paruoštas

Sunkiasvorių kolonai pasiekus Jonavą, tilto konstrukcijas vežę vairuotojai neslėpė džiaugsmo.

,,Žinau, kad Jonavoje dalis kelio ženklų dėl tilto atvežimo laikinai buvo nupjauti. Visgi, sunkiasvorės vis tiek turėjo laviruoti tarp įvairių kuoliukų vos per kelis centimetrus. Ties kiekvienu vingiu atrodė, kad susidūrimų išvengti nepavyks, bet kliudytas vos vienas ženklas... 

>Kai kolona pagaliau sustojo ten, kur suplanuota, buvo sunku nepastebėti, jog vairuotojai jautė euforiją ir džiaugėsi tuo, ką atliko. 

Visi kiti darbai atidėti iki kito ryto. Na, o ryte jau buvo galima matyti smalsuolių antplūdį“, – teigė jonavietis. 


Apie tiltą

Tiltą per Žeimių gatvę Jonavoje projektavo bendrovė „Šiltas namas“ (architektas Arūnas Lapinskas ir konstruktorius Jevgenijus Gintovas), tilto koncepcijos autorius – profesorius Gintaras Čaikauskas ir bendrovė „Architektūros linija“. 
Autoriai jonaviečiams buvo pasiūlę šešias projekto versijas, iš kurių rajono gyventojai išsirinko vieną.

Jonavos tilto konstrukcijos pagamintos bendrovės „Steel Bridges“ gamykloje Kretingoje. Iš ten tiltas specialiais automobiliais atgabentas supjaustytas į mažesnes dalis.
Tiltą Jonavoje surinko ir pastatė AB „Kauno tiltai“.
Projekto vertė – beveik 2 mln. 260 tūkst. eurų.

Galimybė pradėti šio tilto statybas atsirado gavus Vyriausybės finansavimą ir papildomas lėšas savivaldybių kelių saugumo priemonėms įrengti.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Nuotraukų galerijoje - statybų vaizdus užfiksuoti padėjusi įranga.

Taip pat skaitykite: