Iš pažiūros – atletiškas ir jaunatviškas vaikinas, o iš tiesų – santūrus gausios šeimos tėvas ir atsakingas verslininkas. Toks įspūdis susidaro bendraujant su Nerijumi Šalūga, jonaviečiu, čia gimusiu ir augusiu, o dabar auginančiu savo paties atžalas ir vystančiu nuosavą verslą. Vyro darbo krūvis nemenkas, atrodytų, po jo norėtųsi tik ilsėtis, tačiau N.Šalūga savo prioritetu laiko šeimą, o laisvalaikį mieliau skiria visuomeninei ir labdaringai veiklai ar sportui, nei sėdėjimui namuose.
Šeima yra tai, kuo labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tai - mano atgaiva po sunkios dienos ir paguoda iškilus sunkumams.
- Nerijau, esate gausios šeimynos tėvas. Ką jums reiškia šeima? Kaip pavyksta suderinti intensyvius darbus ir laiką šeimai?
- Taip, turiu gausią šeima, du sūnelius, kuriems jau daugiau kaip vieneri, ir dvi dukrytes - 4 ir 9 metų, taip pat supratingą ir mylinčią žmoną, kuri visada mane palaiko. Šeima yra tai, kuo labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tai - mano atgaiva po sunkios dienos ir paguoda iškilus sunkumams. Man šeima yra didžiausia vertybė, o kartu ir pati geriausia investicija, kuri kasdien duoda vaisių, kuomet girdi laimingą vaikų juoką, matant jų šypsenas, klausant pirmųjų žodžių tarimo, stebint pirmus žingsnius... Man tai yra didžiausia gyvenimo prasme, motyvuojanti dirbti ir siekti tikslų.
Dienoje, kaip ir visi, turiu 24 valandas, todėl laiką skirstau remdamasis prioritetais, iš kurių pagrindinis - šeima, visa kita rikiuojasi iš paskos... Dažnai tik grįžęs namo po intensyvios darbo dienos prisimenu, kad tądien nei pusryčiavau, nei pietavau, tačiau nesiskundžiu, tokia netyčinė „dieta“ kartais į naudą.
- Turite nuosavą verslą, tai atima nemažai laiko, tačiau dalį jo vis dėlto skiriate ir visuomeninei veiklai? Kodėl? Juk bet kuris kitas Jūsų vietoje galbūt mieliau rinktųsi ramų poilsį gamtoje, nei aukotų laiką ir pinigus geriems darbams...
- Nebūtina turėti pinigų, norint daryti gerus darbus, reikia turėti noro, o kai jo yra, laiko visada atsiras. Metams bėgant imi suprasti, kad reikia galvoti ne tik apie savo kiemą ar savo šeimos gerovę, bet ir apie šalia gyvenančius, kasdien gatvėje prasilenkiančius žmones. Vieniems yra sunkiau, kitiems lengviau, tai kodėl gi nenuveikus kažko gero vardan tų, kuriems sunkiau?
Nors Jonavoje veikia nemažai organizacijų, kurios padeda sunkiau gyvenančioms šeimoms, vienas labiausiai pasišventusių žmonių labui yra paramos ir labdaros fondas “ Gerumo sparnai” . Matant, kaip fondo savanoriai stengiasi vardan žmonių, negali likti nuošaly, norisi ir pačiam kažkuo prisidėti. Būna, fondas paprašo konkrečios pagalbos, būna, pasisiūlau pats. Stengiuosi dalyvauti ir kitokiose visuomeninėse veiklose, tik ne visada užtenka laiko.
Nebūtina turėti pinigų, norint daryti gerus darbus, reikia turėti noro, o kai jo yra, laiko visada atsiras.
- Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis ir ar apskritai randate laiko atostogoms?
- Su šeima mėgstame keliauti, stengiamės pažinti Lietuvą, labiau susipažinti su istorinėmis jos vietomis. Dabar šis pomėgis kiek apribotas, nes daug dėmesio reikalauja mažieji, tačiau turiningai leisti laiką su šeima stengiamės ir kitais būdais – iškylaujant, žaidžiant ar tiesiog einant pasivaikščioti visiems drauge.
Sekmadieniais stengiamės aplankyti Ruklos Šventosios Dvasios parapiją ir paklausyti klebono Arnoldo Valkausko pamokslų.
Mėgstu lankytis treniruoklių salėje, man tai - atgaiva ir kūnui, ir sielai, nors pastaruoju metu retokai pavyksta ten užsukti. Mėgstu skaityti, lankyti įvairius seminarus, neseniai atradau žvejybą. Nors pastarojoje srityje įspūdingais pasiekimais pasigirti dar negaliu, bet įgūdžius tobulinu.
- Po mokslų likote gyventi Jonavoje. Ar netraukia didmiesčiai? Galbūt ten net ir verslui būtų platesni vandenys?
- Studijų metais teko gyventi Kaune, taip pat ir Vilniuje, bet, kalbant atvirai, niekada ten nesijaučiau kaip namuose. Minčių likti Vilniuje po studijų buvo, tačiau kelias visgi nuvingiavo į gimtąją Jonavą. Mano mintyse didmiesčiai buvo tik laikinos stotelės, po kurias, manau, kiekvienas turi pakeliauti, kad suprastų ir atrastų, jog geriausia – namuose. O namuose, kaip sakoma, ir sienos padeda.
Baigiant studijas suvokiau, kad turiu du pasirinkimus: arba aš susikoncentruoju į savo tikslus ir darau viską, kad juos pasiekčiau, arba aš pradedu dirbti samdomą darbą ir padedu darbdaviui įgyvendinti jo tikslus.
Mano mokslai prasidėjo Aleksandro Stulginskio universitete Kaune, pasirinkau ekonomikos studijų programą. Ketveri metai tikrai buvo puikūs, nors būta visko, kaip ir kiekvienam studentui. Pirmaisiais metais buvau arti iškritimo iš universiteto, mat svajojau išvažiuoti į užsienį, kur, kaip buvau girdėjęs, “pinigai beveik ant medžių auga, reikia tik netingėti jų nuskinti”, tačiau, po mamos pamokslo (už kurį esu ir šiandien jai dėkingas), teko suvokti realybę ir kritiniu momentu susigriebti. Po šios pamokos daugiau manęs raginti mokslams nebereikėjo.
Vilnius, kuriame studijavau magistrą M. Riomerio universitete, man pasirodė daugiakultūrinė ir moderni Lietuvos sostinė. Kai eisi jaunas, žingeidus, ieškantis savęs – tuomet tai puikus galimybių ir patirčių miestas. Studijuojant Vilniuje, buvo labai įdomu stebėti, kaip mūsų sostinėje veikia pagrindiniai šalies ekonomikos principai, matyti praktikoje pritaikomus teorinius dalykus. Čia atradau dėstytoją doc. dr. Rimvydą Jasinavičių, kuris man ne tik suteikė daug žinių, bet ir motyvavo savarankiškai veiklai. Jo rekomenduotas knygas skaitydavau su didžiausiu susidomėjimu. Baigiant studijas suvokiau, kad turiu du pasirinkimus: arba aš susikoncentruoju į savo tikslus ir darau viską, kad juos pasiekčiau, arba aš pradedu dirbti samdomą darbą ir padedu darbdaviui įgyvendinti jo tikslus. Pasirinkau pirmąjį variantą, o šis pasirinkimas ir parvedė mane į gimtąją Jonavą.
Verslui vystyti bet kuri vieta tinkama, jei tik žinai, kaip tai daryti. Ir dykumoj galima skėčius pardavinėti, jei tik yra poreikis. Na, o Jonava yra puikioje strateginėje vietoje verslo atžvilgiu, ji - Lietuvos centre, visai čia pat Kauno, tik ne visi moka tuo privalumu pasinaudoti.
- Jūs – verslininkas. Dažnai žmonės skundžiasi, kad nėra pinigų, atlyginimai maži, o dirbti sau esą neapsimoka, arba tiesiog bijoma pradėti. Ką pasakytumėte tokiems?
- Žinoma, yra žmonių, kurie niekada nieko nepradės, nes jiems yra patogiau skųstis, kažką kaltinti, ieškoti savo neveiksnumo pateisinimo visur kitur, tik ne savyje.
Žmonėms, kurie bijo pradėti arba bijo nesėkmių, siūlyčiau pasidaryti pliusų ir minusų sąrašą. Jei yra daugiau pliusų- ryžtis naujai pradžiai, jei daugiau minusų, matyt, naujai pradžiai dar ne laikas, arba išsikeltas tikslas nepakankamai trokštamas. Patarčiau neklausyti aplinkinių, jie niekada nebus Jūs ir niekada gerai nesupras, kodėl to siekiate, o dažnai dar ir bandys atkalbėti. Tinkamo laiko pradėti nebus niekada, žmogus jį gali susikurti tik savo pastangų dėka, nuosekliai siekdamas savo pasirinkto tikslo, skirdamas bent po valandą per dieną. Išdrįskite - ir sėkmė tikrai ateis. O nesėkmės tėra sėkmingo verslo dalis, tik jų dėka žmogus užsigrūdina ir tobulėja. Patarčiau susirasti žmogų ar įmonę, kuri jau daro tokį verslą, ir į tai lygiuotis. Galiausiai visa išmintis slypi knygose, straipsniuose, daug informacijos galite rasti įvairiuose verslo seminaruose. Nenorėkite greitų rezultatų, tik sunkiu darbu ir atsidavimu pasieksite, ko trokštate.
Žmonėms, kurie bijo pradėti arba bijo nesėkmių, siūlyčiau pasidaryti pliusų ir minusų sąrašą.
Šiandien mano pagrindinė veikla, iš kurios gyvenu, yra nekilnojamojo turto vystymas. Buvo daug nusivylimų, daug nesėkmių, bet aš tai laikiau proceso dalimi ir nebijojau - reikia išmokti teikiamas pamokas ir klaidų nekartoti, matyti išsikeltą tikslą, o tada sėkmė bus neišvengiama.
Užsakymo Nr.: 20180919/1
















