Paskelbus bendras rekomendacijas treneriams ir tėveliams, kurios skirtos sportuojančių vaikų sveikatai ir jų sporto pasiekimams pagerinti, Jonavos kūno kultūros ir sporto centro gydytojas Andrius Šimkus tęsia savo medicinines įžvalgas ir pateikia konkrečius pastebėjimus apie sporto šakas atskirai.
Šiandien dalinamės gydytojo A.Šimkaus įžvalgomis, kurios ypač aktualios antrąją Lietuvos religiją - krepšinį - sportuojantiems asmenims. Krepšinis išpopuliarėjo 1937-1939 metais, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė du kartus iš eilės netikėtai tapo Europos čempione. Anuomet gydytojo A.Šimkaus senelis Kęstutis Šimkus, pirmasis Lietuvoje sporto medicinos gydytojas, buvo ir šios garsiosios krepšinio rinktinės gydytoju.
Įdomu tai, ką K.Šimkus rašė apie krepšinį dar anksčiau - 1936 metais leidinyje „Fiziškas auklėjimas“, straipsnyje „Sporto ir žaidimų įtaka sveikatai“: „Šis sporto žaidimas neturi tų trūkumų, kuriais pasižymi futbolas. Jis harmoningas, lavina ir apatines, ir viršutines galūnes. Pati kova dėl kamuolio, kurioje dalyvauja rankos, gyvenimiškai tiksli ir natūrali. Žaidimo taisyklės laiduoja, kad nebus žiaurumo ir nelaimių žaidime. Žaidimas – gyvas ir įdomus, reikalauja judrumo, greitumo ir vikrumo daugiau negu jėgos ir ištvermės. Lavina raumenis, kvėpavimo organus ir širdį, turi daug koreguojančių judesių. Žaidimui labiau tinka aukšti, ilgų galūnių sportininkai. Kadangi žaidžiant pastebimas didelis nervų sistemos varginimas, nervingiems ir turintiems nervingą užsiėmimą, taip pat sergantiems širdies neuroze žaisti krepšinio nerekomenduojama. Šitas žaidimas sukelia organizme labai gyvą reakciją, kuri laikosi nepaprastai ilgai žaidimui jau pasibaigus. Mūsų krepšinio rungtynės ir treniruotės turėtų prasidėti žymiai anksčiau, kad pulso ir spaudimo pakilimas, taip pat nervinis sujaudinimas galėtų atslūgti dar prieš nakties poilsio laiką.“
1940 metais žurnale „Sveikata ir darbas“ straipsnyje „Ką turime žinoti apie sportą“ K. Šimkus rašė: „Krepšinis tinka protiškai ir fiziškai neperkrautiems, daugiau dirbantiems sėdimą darbą.“
Žinoma, nuo tada prabėgo jau labai daug laiko, tad gydytojas A.Šimkus kviečia pažvelgti į šių dienų krepšinio aktualijas ir kylančius klausimus. Pavyzdžiui, štai kiek daug gero moko krepšinio žaidimas:
- tikslumo
- greičio
- reakcijos
- koordinacijos
- jėgos
- ištvermės
- mąstymo
- drausmės
- bendravimo
O kuriuos vaikus treneris galėtų pasirinkti krepšiniui žaisti? Gydytojas atsakytų taip:
- aukštus
- greitus, vikrius, geros koordinacijos, bet nebūtinai aukštus
- galbūt ir kiek apkūnius, bet atletiškus, kad galėtų sėkmingai grumtis dėl kamuolio
- gerai matančius (blogai matantys turėtų nešioti kontaktinus lęšius, kurių šiais laikais yra įvairiausių ir tikrai patogių)
- tiksliai viską darančius
Kuriems vaikams būtų patartina žaisti krepšinį sveikatai pagerinti, nors jie gal ir nepadarytų sportinės karjeros? Atsakymas toks:
- atsiliekantiems ūgiu (siekiant paaugti)
- turintiems saikingų krūtinės ląstos deformacijų ar stuburo iškrypimų
- aptukusiems (siekiant numesti svorio)
Žaidžiant krepšinį, vaikai linkę greičiau augti, numesti svorio, pagal galimybes - turėtų tiesintis ar bent jau nedidėti krūtinės ląstos ar stuburo deformacijos, gerėtų jų plaučių veikla.
JKKSC informacija
Lietuvos pašto nuotr.
