Buvęs Seimo narys Ligitas Kernagis šią savaitę savo ,,Facebook" paskyroje paskelbė įrašą, kuriame - kritika jo dukros bei jos draugės aplankytai vaikų stovyklai. Įraše akcentuojama, kad pastarojoje dirba ne vienas homoseksualus žmogus, o stovyklaujantys vaikai esą sulaukė klausimų apie jų pačių orientaciją. Jonavietis prašė žmonių kuo plačiau dalintis šia informacija. Ją paviešino ir ne vienas internetinis portalas.  Kaip jau aišku dabar, L. Kernagio dukra stovyklavo Anykščių anglų kalbos studijos rengiamoje stovykloje. Į jonaviečio mestus kaltinimus sureagavo ne tik jos vadovė Aurelija Paunksnė Ignotė, bet ir kiti stovyklautojai.

Nutarė pasidalinti

,,Ilgai galvojau ar rašyti šią istoriją, bet daugeliui papasakojus, visi labai stipriai buvo šokiruoti ir pasipiktinę, todėl dalinuosi. Manau, kad labai greitai užblokuos, nes tema šiai dienai labai poliarizuota ir dažniausiai paranki tik vienai pusei.
 
Sugalvojome 13-metei dukrai išrinkti vasaros stovyklą. Kad būtų naudinga ir smagu, pasirinkome anglų kalbos stovyklą šalia Anykščių, prie Mūšėjaus ežero, kurią organizavo vilniečiai. Paskaičius atsiliepimus, pliusų pridėjo tas faktas, kad nemažai jaunimo važiavo jau ne pirmą kartą, vadovai užsieniečiai, vienu žodžiu, turėjo būti smagi ir naudinga anglų kalbos tobulinimo stovykla, į kurią dukra išvyko kartu su savo klasioke.
 
Gyvenimas turėjo būti palapinėse, bet tai labai neišgąsdino, nes juk vasara. Atvažiavom, aplinka kaip ir nebloga, gamta, ežeras netoli, Pradėjom statyti palapinę, kurių jau buvo gal apie 20, dar turėjo prisijungti kitą rytą kažkiek. Oras tą dieną tikrai buvo prastas, artėjo juodi debesys, todėl namo važiavom, merginas palikę, pakankamai neramiai. Pradėjo dundėti, lyti, žaibuoti...Įsivaizdavom, kad palapinėje turėjo būti baugu. Telefonus iš vaikų surinko, kad nebūtų per daug kontaktų su tėvais. Natūralu, reikia pailsėti nuo technologijų. Kitą rytą susiskambinom, tai panelės jau prašėsi namo, nes šalta, drėgna ir tt. Pakalbėjus su vadove, ji nuramino, kad per audrą vaikus įleido į patalpas.
 
Po kelių dienų orai pasitaisė, tai savaitė pralėkė jau lengviau. Pasiėmus mergaites, pradėjome klausinėti jų įspūdžius apie stovyklą. " Į kokią čia homoseksualų kompaniją mus čia atvežėt?" drėbtelėjo dukters klasiokė.
 
Klausimas pribloškė, sakom - pasakokit. Pasirodo, kad iš 7 vadovų, 4 buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės. Paklausus mergaičių, iš kur jos tai žino, jos atsakė, jog visa stovykla tai žinojo. Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė, - jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku? Po šio s informacijos aš puoliau skambinti stovyklos vyriausiajai, kraujas virė gyslose iš pykčio. Atsiliepusi vadovė ( beje irgi homoseksuali) labai ramiu balsu išklausė mano griaustinį kreiptis į policiją ir sako: -Kreipkitės, jūs nieko neįrodysit. Jūsų mergaitės išsigalvoja.
 
Į mano klausimą iš kur mergaitės žino apie jų visų seksualinę orientaciją, ji atsakė, jog jie nieko nuo vaikų ir neslepia. Jei vaikai klausia, tai jie ir atsako. Visa stovykla žino. Pasirodo, kad kai kurie vaikai, ne pirmą kartą ten atvykę, jau yra ''susiporavę'' .
 
Pasirodo, kad vadinamam " Ryto rate", vaikų buvo klausinėjama kuo jie save jaučia - ji, jis ar kažkas kito? Vadovė pripažino, kad vaikinas, kuris klausinėjo paauglių ar jos yra pora ir ragino pabandyti, viršijo įgaliojimus ir jie su juo pasikalbės.
 
Po šito pokalbio aš supratau, kad nieko nebesuprantu šiame lietuviškame pasaulyje, kas jame vyksta ir į kokį jį mes išleidžiame savo vaikus. Į policiją greičiausiai kreiptis nebeliko prasmės, bet bent jau informuoju tėvus, kad siųsdami vaikus į stovyklas, laaabai pasidomėkite, kur siunčiat vaikus. Juk paauglystė yra pats jautriausias jų metas, jie labai pažeidžiami ir juos lengva sumedžioti visokiems....Manau, kad šito posto labai greit neliks, todėl skubėkit dalintis su tėvais", - iki šiol viešai prieinamame įraše pasakojo L. Kernagis (kalba netaisyta).
 
Iki šios dienos šis pasakojimas sulaukė daugiau nei 5 tūkstančių pasidalijimų. Po juo - daugybė komentarų. Kaip matyti iš jų, sureagavo net ir Lietuvoje gerai žinomi nuomonės formuotojai.

Užkliūna tik gėjai

Pati stovyklos vadovė Aurelija Paunksnė Ignotė į jį sureagavo savo ,,Facebook" paskyroje.

,,Šiandien, manau, pagaliau supratau žmones, kurie nušoka nuo tiltų. Aš niekur nesiruošiu šokti, bet galva svaigsta lyg stovint ant turėklų.
Įdomu turbūt visiems, kas čia nutiko. Neneigsiu, ir man įdomu.

Dirbant su vaikais ir būnant openly gay (aut.past. atviru homoseksualumui) nori nenori smegenų kamputyje visada turi mintį 'na, ir kada kam užklius'? Tai vakar buvo ta diena, kai užkliuvo. Ir jau kai užkliuvo, tai visas Facebooko sienas aptaškė.

Taip, mūsų kolektyve yra „netradicinės“ orientacijos darbuotojų. Ne todėl, kad mes jų ieškom ir primokam bonusus, kad liktų, o todėl, kad jie jaučia, kur saugu, kur pirštais nebado, kur vertina už darbą, o ne klyną.

Taip, mūsų stovyklose yra labai įvairių vaikų. LABAI. Ir vėlgi - ne todėl, kad mes jų ieškom, o todėl, kad vaikai kalbasi ir jaučia, kur saugu, kur pirštais nebado, kur gali būti savimi.

Taip pat mūsų stovyklose yra musulmonų, juodaodžių, neįgaliųjų, specialiųjų poreikių, našlaičių ir ko tik ne. Bet spėkit, kurie vieninteliai kliūva? Teisingai, gėjai", - teigė moteris.

Įžeidžiantys komentarai

Po L. Kernagio įrašo paskelbimo, ji sulaukė klausimų iš žurnalistų. 

,,Mūsų vaikai nuolat klausia įvairiausių klausimų: kiek mums metų, iš kokio mes miesto/šalies, ar mes turim antrą pusę, ar valgom mėsą ir kodėl ne, arba kodėl ne kiaulieną, kodėl mums sunku vaikščioti, kodėl mūsų plaukus dengia neįprastas galvos apdangalas. Bet spėkit, kurie vieninteliai atsakymai, jei perduoti vaikų tėvams, ima ir užkliūva? Apie antrą pusę arba jau išvis APSAUGOK VIEŠPATIE - orientaciją.
Dabar man skambina Kauno diena ir klausia, ar mes vaikams stovykloje dėstome lytinį švietimą. Dafak, woman, iš kur šitas? Iš Facebooko komentarų?!

O komentaruose mes nuėjome toli: jau ir pedofilija mėtomasi, ir vaikų teisėm, ir skandalo dangstymu. Nes GĖJUS (O NE) stovyklos darbuotojas neva tai atsliūkino (arba vis sliūkino ir sliūkino, nežinau dabar) į mergaičių palapinę kažkada prieš šešias savaites (!) ir liepė joms būti pora. Arba klausė, kodėl jos ne pora/ vertė būti pora/ verkė, kad šios ne pora.

Tėtis sako, kad taip buvo. Aš sakau, kad ne", - pasakojo stovyklos vadovė.

Dėkoja palaikantiems

Moteris akcentuoja, kad jos vadovaujamai stovyklai tolerancija visada buvo itin svarbi. 

,,Savo darbuotojus pažįstu, o šį - daugiau nei penkerius metus; jis prieš mano akis užaugo, aš mačiau jį dar visai vaiką, tada - pasierzinusį paauglį, o dabar - jaunuolį, iš mažų gabaliukų klijuojantį savo ateitį. Ką tik come out'inusį savo mamai, drebančiom kojom, bet mama pasitaikė iš susivokusių ir pranešė, kad 'tu mano vaikas, aš taip ir maniau, viskas OK'.

Ir šitam jaunuoliui mes paišom ką? Priekabiavimą prie jaunų mergaičių?

Tada jūs manęs klausiat, kodėl aš nieko nerašau, nesikolioju komentaruose, nedarau nieko. Ką aš galiu padaryti? Ką galima atsakyti į tokius kaltinimus? Jau beveik parą guliu arba lovoje, arba vonioje, spoksau į lubas ir galvoju nu. Nu ir. Ir kas čia bus dabar. Ir kaip čia suprasti.

Nenoriu net galvoti, kaip jaučiasi mūsų nepažįstantys pirmakarčiai tėvai, kuriems kitą savaitę nauja pamaina. Rimtai, nenoriu net galvoti. Visas internetas mirga 'stovykla prie Anykščių', vieni kitiems siuntinėja screenus, pučia akis, skaitydami komentarus. Bet man neskambina, nieko neklausia. Aš irgi nežinau, ar skambinčiau, nes nežinau, ko po perkūnais klausti. 'Sveiki, mes sekmadienį atvykstam į jūsų stovyklą, ar jūs vesite lytinį švietimą'? Kaip ir neplanavom.

Kauno diena dar klausė, ar mačiau, kad 'labai daug tėvų komentaruose pasakoja tą patį' - nežinau, ką 'tą', bet kažką baisaus matyt.
Ne, nemačiau. Mačiau tas mažas, pasimetusias šūdų pursluose žinutes, kur mamos trumpai pasidalina, kad jų vaikai buvo, jiems patiko, viskas ten saugu, jokių patyčių, važiuoja ir važiuos.

Aš iki negalėjimo dėkinga toms mamoms (ir kitiems, kurie, visai man nepažįstami, stovėjo mano pusėje), nes vienai atlaikyti tiek brudo tikrai sunkoka.

Aš nič nieko nepadariau. Mes visada buvom LGBTQ+ friendly space, bet tai nereiškia, kad išimtinai VIEN LGBTQ+. Aš tikiu, kad keturiolika metų juodo darbo nenusibraukia vieno tėčio postu ir kad žmonės visada atsirenka. Tie, kurie komentaruose vis kišo reptiloidus, konvencijas ir kalėjimus, vargu ar supranta, kas yra priimanti aplinka. Visi kiti-I'm OK, pasimatysim stovykloje", - rašė Aurelija Paunksnė Ignotė.

Pavadino šmeižtu

Tuo tarpu asmenys, kurie yra patys stovyklavę aptartoje stovykloje, įvardijo, kad L. Kernagio įrašas yra ne kas kitas, o šmeižtas. 

,,Po šio, itin daug susidomėjimo sulaukusio įrašo, mes, buvę ir esami šių stovyklų nariai, norėtume papasakoti savo asmeninius įspūdžius. 

Taip, stovykloje galima sutikti LGBTQ+ žmonių, tiek vadovų, tiek paauglių tarpe. Praktiškai kiekvienas iš mūsų ten sutikome nuostabių žmonių, su kuriais likom draugais ilgam laikui, ties išvažiavimu iš stovyklos nepasikeitė visiškai niekas. Būtent todėl nusprendėme pasidalinti viešai, kaip jaučiamės mes patys. Nes melo tame įraše daugiau, nei vandenyne plastiko, o pakovojimas už tai, kas brangu, mums rūpi.  

Taigi, faktai, kuriais tikim kiekvienas, po šiuo tekstu pasirašantis: 

1. Stovykloje atmosfera yra beprotiškai saugi. Kad ir koks bebūtum - azijietis, LGBTQ+ priklausantis, europietis iš kaimyninių ar nekaimyninių šalių, amerikietis, visi visi, tiek vadovai, tiek  paaugliai, gali jaustis savimi. O užsienietis = anglų kalbos praktika. Jos praktikuojama ir per užsiėmimus - pamokas. Na o patyčios griežtai netoleruojamos ir tuoj pat sustabdomos. 

2. Faktas, papildantis pirmąjį - pabendrauti su skirtingų kultūrų, skirtingos lytinės orientacijos, skirtingų patirčių žmonėmis yra pasaulėžiūrą plečianti patirtis. Sužinojimas, ką reiškia būti mažuma baltaodžių pasaulyje, plečia tolerancijos ribas. Gali tapti kur kas empatiškesnis bei šiltesnis žmogus, nei buvai iki šiol. 

3. Dvi iš mūsų šioje stovykloje atradom, kokioje srityje norėtume tobulėti, ko gyvenime norėtume siekti. Susiję su karjeros tikslais. Būvimas aplinkoje, kur dirba laimingi, nesislepiantys žmonės, gali atnešti suvokimą, kad gyvenimas po mokyklos nėra tragiškai sunkus. 

4. Aplinka, kur vadovai leidžia būti atviriems, yra aplinka, kur įvyksta gėris. Kai gali būti iš tikrųjų IŠKLAUSYTAS, vakare prie laužo ar, jei žiema - namelyje, susėdus jaukiame rate, jautiesi geriau. Apie problemas, apie mokyklą, apie santykius, su tėvais, draugais, pirmąsias meiles, bet ką ir viską. Tokią aplinką suteikia AKS vadovai.

Anykščių Anglų Kalbos Studijos stovyklose vyrauja atmosfera, kurioje gera ir norisi būti. Įkūrėja Aurelija kartu su vadovais įdeda 170% savęs tam, kad visi visi jaustųsi iš tikrųjų GERAI. Prieš leisdami savo vaikus į stovyklą, pasidomėkit, kokiomis vertybėmis stovykla gyvena - aprašyme aiškiai ištransliuota, kad tai – LGBTQ+ draugiška aplinka. Išsinagrinėkit viską, kad vėliau netektų pasirodyti tiesiog žiopliu. 
Na o su vadovu, kuris elgėsi nepriimtinai, pats gerb. Ligitas Kernagis parašė, kad pažadėta pasikalbėti - problemą, kuri greičiausiai dar labai smarkiai paryškinta paties vaiko, pažadėta išspręsti. Visa kita tėra neatvirumo pasauliui klausimas. O jei matoma bėda tame, kad žmonės gali būti visokie – galima su tais visokiais pabendrauti. Ir pamatyti – visi esam tiesiog žmonės, norintys laimės. 

Linkim tos laimės ir Jums, gerb. Ligitai Kernagi, bei visiems, kurie jam pritaria. 

Su gražiausiais linkėjimais, AKS stovyklų dalyviai (esami ir buvę): Eglė N., Saulė, Augustė B., Augustė M., Austėja, Urtė bei Vilija",  - savo poziciją ,,Facebook" paskelbė stovyklautojai. 

Pasisakiusiu asmenų kalba - netaisyta. 

Asociatyvi pixabay.com nuotr.