Lapkričio 10 d. LR Seimas pritarė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pakeitimui, suteikdamas Krašto apsaugos ministerijai naują funkciją – finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje. Remiantis šia KASOKTĮ pataisa, Krašto apsaugos ministerija per artimiausią dešimtmetį startuoliams ir įmonėms, kuriančioms ir gaminančioms produktus gynybos srityje, planuoja skirti  15 mln. eurų. Šie pinigai  bus skirti naujai kuriamam „Gynybos investicijų fondui“, kurio tikslas padėti startuoliams bei įmonėms vystyti naujus produktus ir patekti į tarptautinę  gynybos pramonės rinką. Dėl „Gynybos investicijų fondo“ įsteigimo ir valdymo Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – INVEGA.

„Gynybos investicijų fondas“ bus  ta trūkstama grandis, kuri ne tik suaktyvins gynybos sektoriaus vystymąsi, bet ir įgalins pasiekti naują kokybinį lygį. „Gynybos investicijų fondas“ steigiamas tam, kad inicijuoti projektai nesibaigtų pasiekę prototipo stadiją, o būtų vystomi, testuojami ir komercializuojami. Ši iniciatyva prisidės ne tik prie Lietuvos kariuomenės poreikių tenkinimo, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, bet ir padės didinant gynybos pramonės eksporto galimybes“, – sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

Viceministras pabrėžia, kad „Gynybos investicijų fondas“ padės tiek  naujai besikuriančioms įmonėms, tiek egzistuojančioms, kurios specializuojasi gynybos ir saugumo  paskirties produktų gamyboje. Taip bus užtikrinama, kad startuoliai ir įmonės galėtų kurti inovatyvius produktus ir technologijas, o  vėliau  galėtų įsilieti į tarptautinę rinką, užmegzti bendradarbiavimą su kitų šalių didžiosiomis įmonėmis, sėkmingai dalyvauti Europos gynybos fondo kvietimuose ir projektuose.

Tikimasi, kad su „Gynybos investicijų fondo“ įkūrimu pradės aktyviau formuotis Lietuvos gynybos pramonė. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja vos kelios stambesnės įmonės su aiškia gynybos produkcijos pakraipa. Visos kitos įmonės yra arba dvigubos paskirties, arba pagal poreikį galinčios gaminti kariuomenei ar tiekti komponentus didesnėms tarptautinėms kompanijoms. 

Iki šiol Krašto apsaugos ministerija mokslo tiriamiesiems darbams, gynybos inovacijų skatinimui skirdavo iki 0,1 procento nuo viso Lietuvos gynybos biudžeto. Didesnis dėmesys buvo skiriamas pavieniams Lietuvos kariuomenės poreikius tenkinantiems projektams. Projektų rezultatas dažnai baigdavosi tik prototipais, iki tolimesnio vystymo ir komercializavimo stadijos pritrūkdavo  finansavimo.

Numatyta, kad „Gynybos investicijų fondas“ bus finansuojamas iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų lėšų, kurias skiria LR Vyriausybė. Įgyvendinamai finansinei priemonei 10 metų laikotarpiui skiriama 15 mln. EUR valstybės lėšų. Krašto apsaugos ministerija vykdys asignavimų valdytojo  funkcijas, taip pat sudarys finansavimo sąlygų sąrašą, dalyvaus fondo priežiūros komitete.

2007 m. Europos Vadovų taryboje pasirašytais strateginiais dokumentais tarp ES ir NATO buvo įsipareigojama ne tik didinti gynybos biudžetą, bet ir skatinti inovacijas gynybos sektoriuje. Jais buvo patvirtintos kolektyvinės šalių investavimo gairės, kuriose buvo išskirtos keturios pagrindinės sritys. Viena iš jų – gynybos sektoriaus tyrimai ir technologijų kūrimas, kuriems skiriamos lėšos turi būti ypač didinamos.

Nacionalinės gynybos pramonės stiprinimas yra naudingas dėl keleto priežasčių. Viena iš jų – tiekimo grandinės trumpinimas (angl. Security of Supply). Taip siekiama užtikrinti šalies gebėjimą apsirūpinti gynybos prekėmis ir paslaugomis savarankiškai arba užsitikrinant trečiųjų šalių garantijas krizės metu. Kita – Lietuvos kariuomenės kompetencijų ugdymas per produktų testavimą ir bendradarbiavimą su kūrėjais. Eksporto didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas ir susijusių pramonės šakų, mokslo institucijų apjungimas ir bendradarbiavimas, ir kt.

ES  ir pasauliniame kontekste gynybos rinka yra labai konkurencinga bei turinti ilgamečius ir stiprius žaidėjus, todėl Lietuvos įmonių įsitraukimas galimas tik siūlant inovatyvius ir pažangius produktus ar sprendimus. Lazerių, puslaidininkių pramonės,  elektrooptikos, kibernetinio saugumo sritys, informacinių technologijų sektorius (3D, dirbtinis intelektas, didieji duomenys, papildyta, virtuali realybė ir kt.) gali tapti tomis sritimis, kur Lietuvos įmonės turės kompetencijos ir galės sėkmingai įgyvendinti ateities projektus.


Asociatyvios nuotraukos aut vyr. srž. sp. Ieva Budzeikaitė

Taip pat skaitykite: