Misijos, į kurias vyksta kariai, šeimoms tampa išbandymu ne tik dvasine, tačiau ir fizine prasme. Pasak psichoterapeuto Gedimino Navaičio, nors ši situacija daro neigiamą poveikį šeimos santykiams, tačiau apsiriboti tik “intymiuoju aspektu” nėra labai teisinga. Tuo tarpu Rita, kurios vyras ne kartą yra dalyvavęs taikos palaikymo misijose, sako, kad didelio diskomforto dėl to nepatiria.

Po ilgo išsiskyrimo – daugiau aistros

Ritos vyras į misijas išvažiuoja 4-6 mėnesiams. “Iš viso tokių misijų buvo, berods, keturios ar penkios. Vienos tęsėsi ilgiau, kitos – trumpiau. Tačiau man visai nesunku ištverti tokius laikotarpius be intymių santykių”, – sakė Rita.

Moteris teigia, kad likus vienai “pašalines” mintis užgožia buitis ir rūpestis kasdieniais dalykais. “Todėl tas laikas greitai praeina. Labiau vargina psichologinis nesaugumo jausmas, atsakomybė už vaikus, namus.

Žinoma, kartais pasiilgsti ir artumo, todėl pagalvoji ir apie tai. Bet retokai. Gal dėl to, kad vyras išvažiuoja jau ne pirmą kartą, tad tiesiog pripratau”, – kalbėjo Rita.

Fizinio kontakto su mylimuoju moteriai labiau trūko tada, kai vyras išvyko į pirmąją misiją. “Nors kaip dabar prisimenu – daugiau galvojau ne apie intymius santykius, o apie tai, kad tik laimingai grįžtų namo”, – pasakojo Rita.

Vienos likusios moters nelanko ir erotiniai sapnai: ”Sapnuoti kažko konkretaus nesapnuoju, gal – tik netiesiogiai. Manau, kad tokie ilgesni išsiskyrimai padeda daug metų gyvenančiai sutuoktinių porai, nes kai pasiilgsti, tai ir aistros būna daugiau.

Nežinau, ką apie tai galvoja mano vyras, nes daug apie tai nekalbame. Atvirai pasakius – ištikimybės laužyti man taip pat minčių nekyla”.

Intymūs santykiai – ne didžiausias diskomfortas

Psichoterapeutas Gediminas Navaitis sako, jog akcentuoti tik seksualinių santykių nereikėtų.

„Seksualinės problemos yra būdingos visiems ir visai atvejais, kai vyras ar moteris ilgesnį laiką būna atskirai“, – teigė specialistas.

Pasak G.Navaičio, su tokiomis problemomis susiduria ir tolimojo plaukiojimo jūrininkai, ir tolimųjų reisų vairuotojai.

„Bet kalbant apie karius yra kitas veiksnys. Tai – pavojus, kuris misijose yra akivaizdžiai didesnis. Kariui lengviau, nei jo šeimai. Saugodamasis nuo pavojų jis gali, pavyzdžiui, užsidėti šalmą, o šeima negali nieko – tik laukti ir moraliai palaikyti“, – sakė G.Navaitis.

Tačiau buvimas atskirai, pasak pašnekovo, daro poveikį šeimos santykiams – tai yra šeimą ardantis veiksnys.

„Bet antra vertus, žmonės, kurdami šeimą, jau žino kito žmogaus profesinę veiklą. Ir mergina, kuri draugauja su kariūnu ar kariu, žino, kad tai žmogus, kuris turės vykti į pratybas ar misijas, kad jo darbas susijęs su rizika.

Todėl kurdami šeimą žmonės būna apsisprendę, ir dėl ilgų išsiskyrimų – taip pat“, – sakė G.Navaitis.

Tačiau apie tai, kad įvairių šeimos santykių problemų nepavyksta išspręsti paties sutuoktiniams liudija ir faktas, jog daugelyje pasaulio kariuomenių arba karo veiksmų zonose už šalies ribų plečiasi karinių psichologų tarnyba. Vienas iš jų uždavinių – ir padėti kariams įveikti šeimos problemas.

Pusmetis – „sveiko proto“ riba

Jei išsiskirdami tam tikram laikui sutuoktiniai žino, jos nesimatys ir intymiai nebendraus kelis mėnesius ar pusmetį – jie tam tiesiog nusiteikia.

„Tačiau jei jiems tektų intymiai nebendrauti, pavyzdžiui, penkerius metus, mes iš anksto galėtume pasakyti, jog tai yra santykių žlugimas. Kitaip tariant, yra tam tikros ribos“, – sakė G.Navaitis.

Pusės metų terminą (tokiam laikui kariai dažniausiai vysta į misijas) psichoterapeutas dar įvardija „sveiko proto terminu“.

„Žinoma, priklauso ir nuo to, kaip žmogus sugeba valdyti savo potraukį. Kur yra tos ribos – kada intymių santykių nebuvimas tampa diskomfortu? Tai priklauso ir nuo žmogaus seksualinės konstitucijos, nuo jo amžiaus, todėl vieniems tai gali būti labai didelė problema, kitiems – mažesnė.

Sugretinčiau su sportininkais, kurie išvyksta į treniruočių stovyklas, ir ne visada yra galimybės būti kartu su žmonomis ar draugėmis. Ar geresnio rezultato gali tikėtis olimpietis, kuris intymiai bendravo prieš startą, ar tas, kuris savaitę ar mėnesį neturėjo intymių santykių? Atsakymai, beje, yra labai įvairūs, bet vertinant atsakymų statistiką, dažniau specialistai pasisako už intymių santykių ribojimą iki fizinės iškrovos.

Psichoanalizės požiūriu, nepanaudota seksualinė energija yra nukreipiama kita kryptimi. Tačiau ir vėl – psichoanalizė nėra vienintelė teorija“, – kalbėjo specialistas.

Terpė neištikimybei?

Specialistai nelinkę manyti, kad didžiausia tokių porų išsiskyrimo rizika gali atsirasti dėl neištikimybės.

Neištikimybė greičiau yra žmonių gyvenimo būdas ir požiūris, todėl net ir pusmečio išsiskyrimas, jei sutuoktiniai gerbia ir myli vienas kitą, negali tapti neištikimybės priežastimi.

Pagal Austrijoje atliktus tyrimus nustatyta, kad 68 proc. skyrybų vyksta dėl seksualinio nesuderinamumo ar neištikimybės, tačiau tik 4 proc. sutuoktinių nurodė, jog dėl seksualinių santykių problemų turėjo nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios.

„Jei per kelis mėnesius ar pusmetį žmonės supranta, kad jiems reikia kitų partnerių, tai yra toks jų gyvenimo būdas. Arba tie žmonės tiesiog nėra skirti vienas kitam“, – sakė G.Navaitis.

Jurgita Lieponė, 

http://penelopiuklubas.lt/