Per pirmąjį šių metų pusmetį smurto prieš vaikus atvejų sumažėjo 10 proc., daugiau žmonių išreiškė norą tapti įtėviais, mažėjo globojamų vaikų skaičius – tokia statistika atsispindi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitoje už šių metų pirmąjį pusmetį.  

„Apžvelgę šių metų pirmojo pusmečio duomenis matome, kad turime mažiau globojamų vaikų, o tie, kuriems prireikia globos, saugiai patenka į globėjų šeimas. Džiugi žinia ta, kad išaugo žmonių susidomėjimas įvaikinimo galimybėmis. Palyginimui, pernai sulaukėme 81 norinčio įvaikinti žmogaus, o šiais metais per pirmus 7 mėnesius sąrašą jau papildė 81 žmogus ar šeima, kurie yra pasiruošę atverti savo namų duris ir širdis. Visa tai rodo, kad tėvelių supratimas apie vaikų auginimą pamažu keičiasi, o visuomenės empatija mažiesiems auga“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, apžvelgdama vaiko teisių situaciją Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį.   

Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pirmą šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 19 835 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžiąją dalį pranešimų vaiko teisių specialistams perdavė policija (64,06 proc. visų gautų pranešimų). Per visus praėjusius metus tokių pranešimų buvo 39 430. 

„Per dieną vidutiniškai gauname apie 109 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Statistika rodo, kad apie 50 proc. gautų pranešimų nepasitvirtina. Tačiau yra gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai. Net jei atvejis nepasitvirtino, visuomet geriau yra sureaguoti, įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar vaikas yra saugioje aplinkoje, jo teisės nebuvo pažeistos, o jei reikia – suteikti pagalbą šeimai“, – sako Tarnybos direktorė. 

Kasmet smurto atvejų prieš vaikus skaičius mažėja. Šiais metais, lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, tokių atvejų sumažėjo 10 proc. 2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai. Per visus praėjusius metus užfiksuota 2 841 galimo smurto prieš vaikus atvejis. 

„Nors statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą – karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos“, – teigia I. Skuodienė.  

Pasak Tarnybos direktorės, dažniausiai fiksuojama smurto forma – fizinis smurtas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitos smurto formos prieš vaikus vartojamos daug rečiau. Pavyzdžiui, psichologinį smurtą atpažinti yra kur kas sunkiau ir dar ne visi žmonės turi pakankamai įgūdžių tai padaryti. Vienas iš Tarnybos uždavinių yra padėti žmonėms suprasti, koks elgesys gali pažeisti vaiko teises ir išmokti gyventi neskaudinant savo vaikų.  

„Siekiame, kad vaikas gyventų savo šeimoje, tad dedame visas pastangas, kad padėtume sunkumų turinčioms šeimoms sukurti vaikams tinkamą aplinką. Vis tik būna ir kraštutinių atvejų, kai vaikui gyventi šeimoje yra nesaugu, jam gresia realus pavojus, tuomet tenka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų“, – teigia I. Skuodienė.  

Per šių metų pirmą pusmetį Tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Per visus 2020 m. kreipimųsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų buvo 28 proc. mažiau nei 2019 m. Šiam pokyčiui įtakos turėjo nuo 2020 m. patvirtintas laikinos priežiūros institutas, kai esat sudėtingai situacijai pasitelkiama senelių ar artimų giminaičių priežiūra, kol šeimai bus suteikta intensyvi pagalba ir vaikas perkeliamas iš šeimos tik kraštutiniu atveju.  

Šiuo metu globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 427. Daugiausiai globotinių yra šeimose – 4 488 vaikai, šeimynose – 298, globos įstaigose auga 1 466 vaikų, globos centruose – 175. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 m. iki 17 m. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį skaičiuojami 743 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Dažniausios globos pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (220 atvejai) ir vaiko pilnametystė arba emancipacija (482 atvejai).  

Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Didžioji dalis būsimų įtėvių yra pasirengę įvaikinti mažesnio amžiaus vaikus – iki 3 metų. 

Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti 3 kūdikiai. 2020 m. palikta daugiausiai per paskutinius trejus metus nuo 2018 m. – net 10 vaikų. Daugiausiai vaikų rasta Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Šiaulių moters ir vaiko klinikoje įkurtuose gyvybės langeliuose – po 3.    

„Žvelgiant į pirmojo pusmečio veiklos rezultatus matome, kad situacija nėra labai vienareikšmiška. Iš vienos pusės matome, kad žmonės tampa labiau įsitraukę ir pasirengę priimti į savo šeimą vaikus, padėti mažiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams ir tai yra labai geras rodiklis. Tačiau iš kitos pusės, emocinės įtampos piko metu mažėjantis pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius verčia sunerimti, ar tikrai visais atvejais esame pakankamai jautrūs kitų skausmui. Tad Tarnyba ir toliau dės visas pastangas, kad apsaugotų vaikus nuo jų teisių pažeidimų, toliau šviesime visuomenę“, – apibendrindama pusmečio situaciją sako Tarnybos direktorė.  

Pastebėjus ar kilus įtarimams apie vaiko teisių pažeidimus, galimai naudojamą smurtą prieš juos, žmonės kviečiami nelikti abejingais ir apie tai pranešti vaiko teisių gynėjams.  

Taip pat skaitykite: