„Inkstas man buvo transplantuotas 2018 metų vasario 16-ąją, per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai man čia tikrai didelė dovana, kuri pavertė šią dieną išskirtine“, - sako su donoro inkstu šiandien jau lygiai ketverius metus gyvenantis Jonas.

49-erių vyras transplantacijos laukė apie aštuonis mėnesius, tačiau apie tai, kad kada nors tokios operacijos jam gali prireikti, jis sužinojo daug anksčiau.

Į situaciją žvelgė optimistiškai

Maždaug 2004 metais atlikus tyrimus Jonas sužinojo apie prastėjančią savo inkstų veiklą, tada gydytojai jam pasakė, kad po 10-15 metų jam gali prireikti dializės, o galiausiai ir inksto transplantacijos.

Jonas prisimena, kad buvo nuolat stebimas gydytojų, į tyrimus jam teko važinėti vis dažniau. Galiausiai po vieno ištyrimo buvo pastebėta padidėjusi kreatinino norma, kas yra svarbiausias inkstų funkcijos rodiklis. Tada vyras buvo įtrauktas į recipientų sąrašą ir ėmė laukti tinkamo donorinio organo.

„Savijauta pačioje pradžioje buvo ideali, tik tyrimai rodė pakitimus. Buvau dar gana jaunas ir kažkaip nemąsčiau ir negalvojau apie tai. Gyvenau savo gyvenimą. Žinoma, kartais susimąstydavau ir žinojau, kad dėl progresuojančios ligos gali tekti kai kuriuos gyvenimiškus planus šiek tiek koreguoti. Bet iš prigimties esu optimistas, tai per daug nesureikšminau ir nepergyvenau.

Juk neturi iš ko rinktis, nieko nepakeisi. Taip yra ir kitaip nebus. Tai su tokiu požiūriu toliau ir gyvenau“, - sako Jonas.

Buvo kviečiamas penkis kartus

Vyras prisimena, kad į iškvietimus galimai transplantacijai važiavo penkis kartus. Nuvykus į LSMU Kauno arba VU Santaros klinikas buvo atliekami įvairūs suderinamumo tyrimai, o tik tada iš šešių atvykusių sprendžiama, kuriems dviems recipientams inkstai tiks labiausiai.

„Dabar galbūt sistema jau pasikeitė, bet mano laukimas buvo labai savotiškas. Pirmą kartą kai iškvietė, gal buvo įsimintiniau, bet galiausiai supratau, kad jei iškviečia – nebūtinai gausi organą. Žinoma, jie tikrina suderinamumą recipiento naudai, kad vėliau nekiltų problemų.

Šie iškvietimai man tada tapo labai įprastu dalyku. Paskambina vakare, naktį, paryčiais – ir važiuoji. Tai gaunasi toks kaip važiavimas į darbą – nuvažiuoji ir grįžti. Aišku turi jau iš anksto susitaikyti su tuo, ką tau gali pasakyti, nepriklausomai ar tai geros, ar blogos žinios. Reikia turėti kantrybės, viską protingai apgalvoti“ ,- pasakoja Jonas.

Išskirtinė dovana – išskirtinę dieną

Tačiau penktą kartą nuvykus į Santaros klinikas Jonas pagaliau išgirdo džiugią naujieną – jam bus atlikta inksto transplantacija.

„Iš tikrųjų tada ten stovint nelabai net gali patikėti, kad va dabar tai jau tau atiteks tas inkstas“, - sako vyras.

Be to, transplantacija vyko ir ne bet kokią dieną, o 2018 metų vasario 16-ąją, kuomet visa Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Jau ketveri metai praėjo, labai vertinu šią dieną, tai beveik kaip gimtadienis, nes skaičiuoji metus kiek jau laiko gyveni su donoriniu organu.

Taip pat visada prisimenu, kad prie šios šventės prisidėjo daugybė žmonių. Labiausiai esu dėkingas nefrologijos ir urologijos skyriaus medikams bei gydytojai L. Vareikienei ir jos seselei Inetai – su jomis bendraujame nuo pat mano ligos pradžios“, - sako Jonas.

Šiandien vyras džiaugiasi, kad gali gyventi sveiką, kokybišką ir įprastą gyvenimą. Dabar pas gydytojus Jonas lankosi tik profilaktiškai, kas tris mėnesius.

„Labiausiai įstrigę gydytojos žodžiai: „Viskas tobula“, - džiaugiasi vyras.

Pritarti donorystei lengva

Šiuo metu Lietuvoje išreikšti pritarimą organų donorystei ir gauti Donoro kortelę gali kiekvienas pilnametis asmuo. Svarbu nepamiršti, kad apie tokį savo pasirinkimą labai svarbu yra pasikalbėti su savo artimaisiais, išreikšti jiems savo valią, nes būtent jie netekties akimirką turės priimti šį sprendimą.

Pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donoru galima internetu ntb.lrv.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ ir „Camelia“ vaistinėse.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: